Tęsiu kolegos Žilvino temą “ką vakar mačiau per LTV”. “Panoramos” verslo žinių rubrikoje buvo parodytas reportažas apie Vilniaus senamiesčio viešbučius ir jų prašymą sumažinti nekilnojamo turto mokestį (NTM). Anksčiau viešbučiams galiojo mokestinė lengvata, tačiau nuo šių metų ji nebegalioja.


 


Reportaže parodytas pavyzdys – Stiklių viešbutis, kuris 2005 m. turėjo mokėti 70 tūkst. litų nekilnojamo turto mokesčio, o šiais metais mokėtina suma sieks net pusę milijono litų. Mokėtinos NTM sumos sparčiai auga ne tik dėl lengvatos nebuvimo, bet ir dėl išaugusių nekilnojamo turto kainų. Teigiama, kad virš 10 viešbučių bus priversti bankrutuoti, jei NTM nebus sumažintas. Vilniaus meras mokestinės lengvatos neišsižadėjo, tačiau išreiškė abejonę, ar teisinga sumažinti NTM verslo šakai, kuri „dirba pelningai“; viešbučiai įsikūrę „prestižinėse vietose“, o „apgyvendinimas brangiai kainuoja“.


 


Didžiausia lengvatų blogybė yra ta, kad jos iškreipia konkurenciją rinkoje. Tarkim, jums priklauso pastatas Vilniaus senamiestyje ir jūs svarstote, ką ten įrengti – viešbutį ar restoraną. Laisvoje rinkoje, jūs atsižvelgtumėt į rinkos signalus: kur didžiausias pelningumas? Kas labiausiai patenkintų vartotojų poreikius? ir pan.


 


Mokesčių (pelno, NTM ir kt.) buvimas jau savaime iškreipia šiuos rinkos signalus, tačiau lengvatų atsiradimas šią iškreiptą sistemą dar labiau sudarko.


 


Grįžtant prie viešbučių, besiskundžiančių aukštu NTM – kuo jie skiriasi nuo kitų komercinių pastatų Vilniaus senamiestyje? Juk NTM turi mokėti ir parduotuvių, soliarumų ar striptizo klubų patalpų savininkai. Lengvatų suteikimas viešbučiams diskriminuotų kitus komercinius pastatus; suteikus lengvatą vieniems, kiti irgi pradėtų „išmušinėti“ lengvatas.


 


Tad padėti reikia arba niekam, arba visiems – sumažinant nekilnojamo turto mokestį, arba visai jo atsisakant.

Rodyk draugams