„Investuok Lietuvoje” iniciatyva praeitą savaitę valstybės institucijos diskutavo apie investicijas ir viešojo intereso gynimą.

Vis dažniau ir žiniasklaidoje, ir tarp politikų linksniuojamas įvairių interesų grupių negatyvus nusistatymas prieš investicijų projektus. Štai, savo sveikinimo kalboje Ūkio ministrė B.Vėsaitė drąsiai kritikavo bendruomenes dažnai aklai ginančias, tiksliau, aktyviai besipriešinančias investiciniams projektams. Tačiau joms tai leidžia įstatymai.

Aplinkos apsaugos specialistas iš „International Finance Corporation” (IFC) pritarė, kad reikia bendradarbiauti su bendruomenėmis vystant projektus, bet būtina aiškiai nubrėžti ribas ir suinteresuotumą. Ir įžvalgiai pažymėjo, kad, galbūt, didžiausia problema yra bendruomenių emocionalumas - kai visa tampa nesvarbu, nei investicijos, galima nauda regionui ar šaliai, nei siūlomos kompensacijos už galimus nepatogumus. Vadovaujamasi įvairiomis fobijomis ar įsitikinimais, kad „status quo” yra geriau už bet kokią inicijuojamą veiklą.

Dėl viešojo intereso sąvokos neapibrėžtumo praktiškai daugumoje civilinių, administracinių santykių ar baudžiamųjų veiklų gali būti remiamasi viešuoju interesu. Viešojo intereso gynimas, tiek šiuo mechanizmu ginamos vertybės, yra priklausomos nuo įstatymo leidėjo požiūrio į tai, kas yra visuomenei naudinga, ir valdžios institucijoms priskirtų funkcijų įgyvendinimo. O toks platus viešojo intereso taikymas darosi dideliu galvos skausmu tiek pačioms institucijoms, tiek norintiems vykdyti ekonominę-ūkinę veiklą: statyti namą, tvorą ar kasti gamtos išteklius.

Vien prokurorai, vykdydami viešojo intereso gynimo funkciją, teismams 2012 m. pateikė 490 ieškinių, nors tai 200 ieškinių mažiau, nei 2011 m., tačiau ieškinių suma 2012m. buvo tris kartus didesnė - 147 mln.782 tūkst. Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konferencijoje nurodė, kad šio teismo sprendimuose 2001m. viešojo interesas minėtas ar juo remtasi 19 kartų, 2011 m. - 520 kartų. Akivaizdu, kad viešojo intereso gynimo atvejų daugėja.

Viešojo intereso argumentu mėgstama „pasisvaidyti” ir politinėse diskusijose. Vis aktyvesnės tampa interesų grupės, pasisakančios už vieną ar kitą gėrybę ar vertybę kaip visiems naudingą. Taip vis daugiau dalykų nejučia pasidaro visuomeniniu reikalu. O privatiems nesutarimams spręsti mieliau renkamasi ne civilinę teisę (kur šalys pripažįstamos lygiateisėmis ir gali asmeniškai tartis dėl kompensacijų, žalos ar susimokėti teismo išlaidas), o ieškoma valstybės institucijų, kad ir prokuroro, kuris tokiuose ginčuose, kaip LVAT pirmininkas pastebėjo, dažnai tiesiog tampa nemokamu advokatu.

Patiko (0)

Rodyk draugams