Ekonominių argumentų prieš progresyvinius mokesčius – nors vežimu vežk. Tai ir šešėlinių atlyginimų skatinimas, ir aukštos pridėtinės vertės verslų žlugdymas, neskatinimas uždirbti daugiau, geriausių specialistų išbaidymas iš Lietuvos (o tuo pačiu ir mažesnės kvalifikacijos specialistų paklausos mažinimas), teigiamos įtakos skurdo mažinimui nebuvimas (o greičiau neigiama įtaka).

 

 Tačiau bene svarbiausia yra tai, kad progresyviniai mokesčiai – tai iš tikrųjų pavydo mokesčiai. Pažiūrėjus komentarus ir argumentus tų, kurie pasisako už progresyvinį apmokestinimą matome, kad beveik visada džiugiai konstatuojama, kad taip bus apmokestinti turčiai ir paremti vargšai. Ar tai tiesa, ir ar tikrai nuo to bus geriau vargšams, tampa nebesvarbu.

Nors ir visai ne apie mokesčius, tačiau šiam kontekstui labai tinka ir psichologo Deivio Narbuto komentaras apie skurdo kompleksus, paskelbtas http://www.balsas.lt/naujienos/rinktiniai/straipsnis115798.

Iš tiesų - juk paprastai geriau gyvena  tie, kurie rūpinasi savo gerovės didinimu, o ne jos lyginimu su kitų gerove. Progresyvinių mokesčių palaikymas siekiant susilyginti su daugiau uždirbančiais yra tokia vilkduobė, kuri ne tik nukreipia pastangas nuo rūpinimosi savo gerovės, bet ir sumažina gerovę absoliučia suma – ne tik daugiau uždirbantiems, bet ir mažiau uždirbantiems.

Rodyk draugams