Mistinis Darbo kodekso pakeitimo projektas XIP-4613: nevykusi Trišalės tarybos susitarimo ir Vyriausybės siūlymo interpretacija

Šį trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomas Seimo narių grupės Darbo kodekso pakeitimo projektas XIP -4613 (Seimo Projektas). Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir yra garsiojo Vyriausybės projekto XIP-4555 (Vyriausybės Projektas), kuris eliminuotas socialdemokratų ir konservatorių susivienijimo jėgos (rašiau čia) analogas. Aiškinamajame rašte teigiama, kad siekiama tų pačių tikslų - darbo vietų kūrimo, darbo santykių modernizavimo. Nors kosmetiškai seimūnų pakoreguotos DK nuostatos neturi nieko bendra su šiuo tikslu. Taip pat nurodoma, kad Projekte tik tos DK nuostatos, kurioms svarstant Vyriausybės Projektą, pritarė visos Trišalės tarybos šalys. Tačiau nuostatos ne tik netiksliai perkeltos iš susitarimo, taip pat įdėta papildomų, o kitos visai neįtrauktos.

Įdomu, kad teikėjai viešai deklaruoja ypatingą Trišalės tarybos svarbą bei būtiną jos pritarimą visiems įmanomiems darbo santykių reguliavimo pakeitimams., Realybėje – ši „meilė“ tik žodžiai. Sekusieji Trišalės tarybos pavasario derybas puikiai prisimins, jog apie ketinimą turėti vaikų, kaip netinkamą pagrindą atleidimui nebuvo nė kalbos. Teikėjai pamiršo ir tai, kad pritarta, jog uždelsus atsiskaityti su darbuotoju mokama proporcingai neišmokėtai sumai, o ne jo vidutinis darbo užmokestis. Be to, iškraipomos ir kai kurios formuluotės, dėl kurių susitarta. Trišalėje taryboje diskusijos virė ne dėl ko nors kito, bet dėl DK straipsnių formuluočių. Kaip ministrė I. Šimonytė taikliai Vyriausybės posėdžio metu įvardino - dėl „kablelių ir taškelių“. Todėl tokia Trišalės tarybos susitarimų savavališka interpretacija yra ypač stebinanti.

Susipažinimui: Trišalės tarybos sekretoriato parengtas protokolas Nr. 169 dėl 2012 m. gegužės 29 d. Nr. PR – 07 iš vykusio Trišalės tarybos (Ekonominės socialinės tarybos) posėdžio:

Trišalėje taryboje nesvarstyta: Trišalėje taryboje pritarta ne tokioms formuluotėms: Trišalėje taryboje pritarta, bet Seimo Projekto nepateikta:
DK 2.1.4 str. ir 183.1 pakeitimai “visuomeninių organizacijų“ į „asociacijas“. DK 96.1.1 str. ir 129.3.4 str. dėl religinių bendruomenių teisės nepriimti darbuotojo dėl tikėjimo. DK 141. 3 str. nutarta pritarti pakeitimui įrašant žodžius „proporcingai neišmokėtai sumai ir neribojant uždelsto laiko“.
DK 129.3.4.str. pakeitimas, įtraukiant ketinimą turėti vaikų kaip netinkamą pagrindą atleidimui. DK 177.2 str. dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Likę siūlomi pakeitimai neturi nieko bendro su aiškinamajame rašte iškeltais tikslais. Ekonomikos plėtrai reikalingi darbo santykiai, kurie skatintų kurti naujas darbo vietas, prisidėtų prie nedarbo mažinimo, jaunimo įdarbinimo, darbo rinkos modernizavimo. O Seimo Projektas apsiriboja moterų galimybių įsidarbinti mažinimu, išbraukiama neveiksni (dėl ko pakeitimas – mažareikšmis) nuostata dėl patarnavimo darbų sutarties. Bei leidžiama religinei bendruomenei pačiai spręsti, kurios religijos turi būti jos darbuotojai – tai taip pat neaktualu rinkos sąlygomis veikiančioms įmonėms. Nė viena šių nuostatų neprisideda prie naujų darbo vietų kūrimo.

Seimo Projektas Kyla iš: Poveikis darbo rinkai:
Religinės bendruomenės gauna teisę atleisti darbuotoją išpažįstamos religijos pagrindu. Konstitucijos 43 straipsnis nustato bažnyčių bei religinių organizacijų teisę laisvai tvarkytis pagal savus kanonus ir statutus. Neaktualu didžiajai daugumai darbo rinkos.
Panaikinama patarnavimo sutartis. Nuostata praktiškai buvo neveikianti. Kadangi darbo rinkoje buvo netaikoma, jos panaikinimas jokių rezultatų/pasekmių neduos.
Įvedamas papildomas negalimas atleidimo pagrindas „ketinimas turėti vaikų“. Nepaaiškinama, iš kur kyla poreikis tokiam pagrindui. Suvaržymas, nebus įmanoma objektyviai įvertinti, ką reiškia ir kaip apibrėžiamas „ketinimas“. Apsunkins apskritai visų moterų galimybes įsidarbinti.
Verslo perdavimo atveju nustatomos papildomos pareigos verslui informavimo ir konsultavimo procedūroje. Didesnis reguliavimas nei reikalauja ES direktyva. Apsunkina ūkinę veiklą.

Seimo Projekte yra vienintelis pakeitimas, padėsiantis įmonėms lengviau reaguoti į gamybos apimčių pasikeitimus - tai leidimas darbo grafiką skelbti prieš savaitę, o ne prieš dvi, jei numatoma darbo tvarkos taisyklėse.. Kitų reikėtų ieškoti su žiburiu.

Tuo tarpu Vyriausybės Projektu, kuris paskutinę minutę išbrauktas iš Seimo darbotvarkės, numatomas administracinės naštos mažinimas (atsisakant darbo sutarčių registravimo žurnalų, atsiskaitymo lapelių, pavyzdinės darbo sutarties formos) ir darbo santykių modernizavimas: sutrumpinant įspėjimo apie atleidimo terminą (nuo maksimalaus 4 mėn. iki 2 mėn.), sumažinant išeitinių išmokų dydžio (nuo maksimalaus 6 mėn. dydžio iki 4 mėn. dydžio), įtvirtinant vidutinio darbo laiko apskaitą. Tai priemonės, kurios padėtų įmonėms į rinkos pasikeitimus, lengviau prisiimti riziką ir samdyti naujus darbuotojus ar sutaupytas administravimo sąnaudas investuoti į naujų darbo vietų kūrimą.

Skirtingai nei Vyriausybės Projektas, ši Seimo grupės pasiūlyta Trišalės tarybos ir Vyriausybės projekto interpretacija nesudaro jokių pagrindų darbo vietų kūrimui ar darbo rinkos modernizavimui. Veikimas „duonos ir žaidimų“ principu, atrodo smagus ir patrauklus, kol žaidžiama, bet galų gale bus pastebėta, kad „duonos“ tai niekam neatneš.

Patiko (0)

Rodyk draugams