Šiandien teko sudalyvauti Biudžeto ir finansų komiteto Seime suorganizuotuose klausymuose „Valstybės institucijų per 2011 metų I ketvirtį taikytų kovos su šešėline ekonomika priemonių efektyvumas ir galimai padaryta įtaka biudžeto pajamoms“. Klausymuose pranešimus skaitė Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės ir kitų institucijų atstovai. Daugiausia buvo kalbėta apie tai, kokių griežtesnių kontrolės ir baudžiamųjų priemonių buvo imtasi kovojant su šešėline ekonomika.

Besiklausydamas pagalvojau, jog diskusijoje apie kovos su šešėline ekonomika priemones trūksta vieno esminio kampo. Galvoje susidėliojo paprasta, tačiau mano nuomone esmę atskleidžianti šešėlinės veiklos reiškinio ir kovos su juo schema.

1

Įsivaizduokime, jog įmonė turi pasirinkimą veikti legaliai arba šešėlyje. Pasirinkus legalią veiklą, viena iš svarbių įmonės sąnaudų dalių yra mokami mokesčiai bei įvairių reguliavimų tenkinimas. Ši sąnaudų dalis prisideda prie kitų įprastų veiklos sąnaudų. Rinkoje gali susiklostyti situacija, kuomet įvertinus visas įmonės veiklos sąnaudas, legaliai veikti nebeapsimoka – sąnaudos nepadengia pajamų (schemoje tai pažymėta „veiklos „atsiperkamumo“ linija“).

Susiklosčius tokiai situacijai, įmonė gali pasirinkti veikti šešėlyje, pvz. dalį darbuotojų samdyti nelegaliai, nefiksuoti visų pajamų ar pan. Šiuo atveju įmonė nebemoka visų ar dalies mokesčių ir jai netenka visa reguliavimo našta. Tačiau prisideda ta sąnaudų dalis, kuri schemoje pažymėta „Šešėlio sąnaudos“. Tai yra visos baudos ir sankcijos, kurios gresia įmonei jei ji bus pagauta. Gali būti taip, jog šios „šešėlio sąnaudos“ yra daug mažesnės už mokesčių ir reguliavimo sąnaudas, todėl vis daugiau įmonių rinksis šešėlį. (Pabrėžiu, jog čia noriu atsiriboti nuo moralinių šešėlinės veiklos vertinimų. Kai kurie žmonės niekada nesirinktų veiklos šešėlyje, todėl jų „šešėlio sąnaudos“ pakiltų iki begalybės.)

Manau, jog panašią situaciją šiandien turime Lietuvoje. Viena iš priežasčių, kodėl šešėlis yra taip paplitęs yra ta, jog įmonėms veikla mokant visus mokesčius ir tenkinant visus reguliavimus tiesiog neapsimoka. Apsvarsčiusios visus variantus, įvertinusios „šešėlio sąnaudas“, dalis įmonių pasirinka veikti šešėlyje.

Daugelis šiandien svarstomų priemonių kovoje su šešėliu yra nukreiptos į „šešėlio sąnaudų“ didinimą. Stengiamasi akyliau sekti ir kontroliuoti šešėlinę veiklą, t.y. padidinti riziką būti pagautam, bei didinti baudas. Šiomis priemonėmis stengiamasi „šešėlio sąnaudas“ pakelti iki tos ribos, kuomet šešėlinė veikla nebeatsipirktų, arba „šešėlio sąnaudos“ supanašėtų su „legalumo sąnaudomis“.

Tačiau diskusijose pamirštama, jog egzistuoja ir kita, labai svarbi, turbūt net svaresnė grupė priemonių kovoje su šešėliu. Šios priemonės yra nukreiptos į „legalumo sąnaudų“, t.y. mokesčių ir reguliavimų mažinimą. Jos didina legalios veiklos atsiperkamumą ir tuo pat metu leidžia daugiau įmonių rinktis legalią veiklą. Aišku, apie kai kurias iš jų (mokesčių mažinimą), nesiimama galvoti dėl milžiniško biudžeto deficito (ir be reikalo, nes mokesčių mažinimas nebūtinai mažina biudžeto pajamas). O reguliavimų naštos mažinimas užtrunka ilgai, jo pasekmes jaučiamos tik po kurio laiko. Tačiau nepaisant to, ši priemonių grupė yra labai svarbi, ir neturėtų praslysti pro akis. Kova su šešėliu nėra tik bausmės ir kontrolė.

Ir paskutinė mintis – esu tikras, jog viena iš priežasčių, kodėl tokiomis sunkiomis ekonominėmis aplinkybėmis Lietuvoje buvo beveik išvengta socialinių neramumų buvo šešėlis. Tuomet, kai legali veikla yra apkrauta mokesčiai ir reguliavimais, šešėlis gali tapti būdu daliai įmonių išgyventi. Tad jei visas dėmesys bus nukreiptas tik į bausmių didinimą ir griežtesnę kontrolė didinant „šešėlio sąnaudas“ tuo pat metu negerindami legalios veiklos sąnaudų, žiaurus išskaidrinimas gali reikšti daug bankrotų ir bedarbių.

Patiko (4)

Rodyk draugams