Šią savaitę žiniasklaidoje pasirodė žinutė pavadinimu „Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje – vienas mažiausių ES“. Joje teigiama, jog „Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, minimalus atlyginimas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. Jį šiuo metu sudaro 232 eurai. Nuo Lietuvos atsilieka tik tokios šalys kaip Rumunija (142 eurai) ir Bulgarija (123 eurai).” Kaip pasididžiavimas pateikiamos tokios valstybės kaip Liuksemburgas, Airija, ar JAV kuriose minimalus darbo užmokesti labai didelis, pavyzdžiui JAV jis siekia 872 eurus (apie 3010 lt.). Nėra tai joks pavyzdys, nes jei toks minimalus darbo užmokestis būtų nustatytas Lietuvoje, jis viršytų vidutinį darbo užmokestį ir nedarbas būtų ne 18 proc. kaip dabar, o bala žino koks.

Noriu atsakyti į sau išsikeltą klausimą, ar iš tikro Lietuvoje minimalaus darbo užmokestis yra toks katastrofiškai mažas, kaip teigiama žinutėje. Pavyzdys su JAV minimaliu darbo užmokesčiu, ir jog toks jo lygis šiandien nenorint sukelti katastrofos darbo rinkoje niekaip negalėtų būti nustatytas Lietuvoje, rodo, kad netikslinga minimalaus darbo užmokesčio tarp valstybių lyginti nominaliai, t.y. savo dydžiu litais ar eurais. Daug svarbesnis yra minimalaus užmokesčio santykis su vidutinėmis žmonių pajamomis, t.y. kokia yra minimali žmonių alga lyginant su vidutiniu atlyginimu. Tik taip pasirodo tikroji minimalaus darbo užmokesčio našta darbo rinkai, kurios negali parodyti nominali suma: juk 1500 litų minimalus darbo užmokestis Liuksemburge būtų labai mažas, o Lietuvoje labai didelis.

Tai žinodamas ir pats Eurostat‘as skelbia rodiklį, kuris parodo ne minimalų darbo užmokestį, bet jo santykį su vidutinių darbo užmokesčiu. Štai kokie rezultatai:

image

Šie duomenys parodo, jog Lietuvoje minimalus darbo užmokestis nėra mažiausias, ir net nėra mažas palyginti su daugeliu valstybių, apie kurias pateigia duomenis Eurostat. Pagal šiuos duomenis esame tik devintoje vietoje pagal mažumą. Tokios šalys kaip JAV ar Jungtinė Karalystė, Ispanija turi santykinai mažesnį minimalų darbo užmokestį nei Lietuva. Jeigu Lietuva norėtų pasiekti tokį pat minimalaus darbo užmokesčio santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu, ji savo minimalią mėnesinę algą turėtų sumažinti nuo 800 iki maždaug 608 lt.

Patyrinėkime kiek daugiau.

Kaip jau žinome, minimalus darbo užmokestis tai valstybės nustatomas mėnesinio ar valandinio darbo užmokesčio dydis, kurį privalo mokėti darbdavys darbuotojui nepriklausomai nuo darbuotojo atlikto darbo kiekio ir kokybės. Nors teigiama, kad minimalusis darbo užmokestis skirtas apsaugoti mažas pajamas gaunančius darbuotojus, jis sukuria sąlygas nedarbui, ypač nekvalifikuotos darbo jėgos. Nuo minimaliojo darbo užmokesčio skaičiuojami valstybinio socialinio draudimo ir pajamų mokesčiai, tad fiskalinis valstybės interesas taip pat skatina šį užmokestį didinti.

Nustatomas minimalus darbo užmokestis turi stiprų poveikį darbo rinkos padėčiai, ypač ekonomikos nuosmukio laikotarpiu augant nedarbui. Lietuvoje yra nustatoma minimali mėnesinė alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis. Šie dydžiai nustatomi politiniu sprendimu, todėl gali neatitikti darbo rinkos situacijos, per didelė MMA gali didinti nedarbo lygį šalyje.

2

Tokią situaciją galime pamatyti ir Lietuvos darbo rinkoje 1997-2009 m. Tuomet, kai nedarbo lygis šalyje buvo aukštas (1999-2002 m.), MMA sudarė santykinai didelę dalį vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Didėjantis MMA ir VDU santykis kylant nedarbui sunkino darbo rinkos situaciją. Ir atvirkščiai, nedarbui mažėjant 2003-2007 m., MMA ir VDU santykis ėmė mažėti, MMA tapo vis mažesne našta darbdaviams ir darbo rinkai tuomet, kai nedarbas ir taip nebebuvo didžiausia problema. Tai rodo, jog politiškai nustatomas MMA Lietuvoje neatitiko darbo rinkos poreikių ir sunkino darbo rinkos padėtį, kadangi padidėjo (santykinai su VDU) tuomet, kai turėjo būti sumažinamas norint mažinti nedarbą šalyje. Panašią situaciją turime 2008-2009 m. bei dabar, kuomet smarkiai augant nedarbui MMA sudaro vis didesnę dalį VDU.

Tad jei mūsų valdžia užsibrėžusi ieškoti ne prociklinių, o anticiklinių ekonominės politikos priemonių, MMA tikrai nėra viena iš jų.

Patiko (10)

Rodyk draugams