Nuo 2009 m. sausio 21 d. Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtą
kartą iš eilės sumažino bazinę palūkanų normą. Šį kartą ji sumažinta puse
procentinio punkto nuo 2,5 proc. iki 2 proc. Pagrindinis mažinimo motyvas – vis
labiau lėtėjančios Europos Sąjungos šalių ekonomikos. Paskutinį kartą ECB
bazinę palūkanų normą didino praeitų metų liepos mėnesį, argumentuodamas tai
didėjančia euro zonos infliacija. Taigi ECB vykdomą bazinės palūkanų normos
kaitaliojimą neprarasdami daug realistiškumo galime pavadinti žaidimu „Tarp
infliacijos ir nedarbo“, kuomet lėtėjantis ekonomikos augimas ir didėjantis
nedarbas verčia ECB bazinę palūkanų normą mažinti, o didėjanti infliacija – ją didinti.
Bazinės palūkanų normos „virvutės“ tampymas atsižvelgiant į du ekonomikos
rodiklius – infliaciją ir nedarbą yra pagrindinis ECB vykdomos monetarinės
politikos įrankis. Šį žaidimą galite sužaisti ir jūs. Atrodo
keista, kaip tokia svarbi ekonomikos dalis kaip pinigai ir jų kiekis gali būti
reguliuojami keleto žmonių sprendimu. 


Eurostat duomenimis euro zonos valstybėse 2001 metais iš
viso cirkuliavo apie 240 mlrd. eurų. Iki 2007 metų šis skaičius padidėjo 2,7
karto t.y. iki 639 mlrd. eurų. Tuo tarpu nominalus BVP paaugo tik 27 proc.
Iškyla klausimas: kas atsitinka tuomet, kai pinigų kiekis ekonomikoje auga
ženkliai greičiau nei šioje ekonomikoje sukuriamos vertės kiekis? Austrų
ekonomikos mokykla į tai atsako – verslo ciklas t.y. iš pradžių pakilimas, po
to nuosmukis.

Rodyk draugams