Jei kada atkreipėte dėmesį tai Europos šalių vėliavų spalvų
gamoje dominuoja raudona, balta ir mėlyna, kaip ir JAV. Prekybos tinklai taip
pat mėgsta šias spalvas. Neatsitiktinai pvz. „Maxima“ tinklas, arba „Tesco“
pasirinkę būtent šias spalvas.

Tačiau panašumai nesibaigia ties spalvų gama. Neseniai ir Lietuvoje,
ir UK
konkurencijos tarnybos skelbė savo tyrimų duomenis
(abejais atvejais –
preliminarius) apie situaciją maisto produktų rinkoje. Šiuo aspektu UK tyrimas
paminėjo keletos įdomių ir drąsių išvadų.

„Žemos ar net mažiau nei už savikaina parduodamos prekės
nėra „predatory pricing“ kuriuo stengiamasi iš rinkos išstumti mažas
parduotuves. Be to, tokia kainodara neturi ženklaus poveikio mažesniems pardavėjams.
(tiesa tekstas šioje vietoje truputį neaiškus – Below-cost selling by national retailers is not part of a predatory
strategy aimed at convenience stores or specialist stores and is not having
significant unintended effects on smaller stores.)“
Kaip ir galima būtų tikėtis,
tokių tyrimų iniciatorių – smulkaus verslo atstovų tokios išvados netenkina.

„Slapta (nelegali) koordinacija tarp prekybos tinklų
nevyksta, tačiau tiekėjai keičiasi informacija, kokiomis galutinėmis kainomis
pardavinėjama jų produkcija skirtingose prekybos tinkluose“. Išvada turbūt
teisinga, bet, manau, tuo pat metu neaktuali. Galutinės produktų kainos nėra
jokia paslaptis; o kartais tos informacijos, kiek kainuoja šoninė su kaulu yra
gal net ir per daug.

„Konkurencijos taryba yra susirūpinusi, kad pardavėjai dalį
kaštų gali perkelti ant tiekėjų“. Vėlgi, visiškai įmanoma, tačiau nesuprantu,
kodėl tai turėtų kelti susirūpinimą. Natūralu, kad produkto ciklas gali veikti
visuose jo lygiuose dalyvaujančias kompanijas ir nėra jokių objektyvių
priežasčių, kodėl visos kompanijos turėtų būti veikiamos vienodai. Taip,
prekybos centrai turi ir naudojai rinkos galia. Lygiai tai pat, kaip tuo
naudojasi visi kiti rinkos veikėjai. Bandyti panaikinti natūraliai sukurtą rinkos
galią, tolygu bandyti panaikinti skirtumus tarp individų.

Tačiau vienas iš keisčiausių siūlymų yra priversti prekybos
centrus parduoti jų turimą ir nenaudojamą žemę tose vietose, kur konkurencija
tarp prekybos centrų yra nepakankama (esą prekybos centrai yra supirkę
didžiulius žemės plotus, kurių jie nenaudoja, tačiau tai trukdo šalia įsikurti
konkurentams). Šis siūlymas netinkamas begalyje lygių. Galima tik paklausti, kodėl
prekybos centrai galėjo supirkti tuos didelius plotus. Matyt todėl, kad iki ten
įsikuriant prekybos centrui ta žemė lygiai taip pat buvo nenaudojama.

Tačiau turint galvoje, kad biurokratinės institucijos seminaruose
keičiasi patirtimi ir „sekmės istorijomis“, nenustebčiau, jei po kiek laiko
panašus siūlymas atsiras ir Lietuvos teisinėje sistemoje.

Rodyk draugams