Dujų išgavimo technologija neturėtų vaidinti esminio vaidmens, vertinant jų naudą. Mums turėtų rūpėti galutinis produktas, jo kaina ir prieinamumas, o ne kaip jis buvo išgautas. Technologija nuolat keičiasi, nepaisant to, kad galutinis produktas išlieka toks pat. Jei dujų vartojimas nėra uždraustas, nėra pagrįstų priežasčių, kodėl reikėtų uždrausti dujų gavybą.

Rizika aplinkai turi būti įvertinta sąžiningai, be pozityvaus ar negatyvaus išankstinio nusistatymo. Poveikio vertinimas turi koncentruotis į galutinę ir kiekybiškai išmatuojamą žalą, o ne technologinį procesą ar detales (pvz., naudojami chemikalai, išgavimo būdas ir t.t.). Žalos kriterijai turi būti aiškūs, pamatuojami ir nediskriminuoti skalūninių dujų pramonės, lyginant su kitomis ūkio šakomis.

Skalūnų dujos turi būti traktuojamos tiesiog kaip dar vienas energijos šaltinis. Teigiami išoriniai poveikiai (pvz., „energetinė nepriklausomybė” ar naujos darbo vietos), neturėtų būti lemiamas veiksnys sprendžiant, ar verta plėtoti šią ūkio šaką. Lygiai taip pat šios ūkio šakos nevystymo neturėtų nulemti nepamatuotos ir nepagrįstos rizikos aplinkai.

Ši ūkio šaka, kaip ir kitos ūkio šakos turėtų būti plėtojamos privačių įmonių. Tai, kad gamtos resursai įstatymiškai priklauso valstybei nereiškia, kad šią ūkio šaką turi vystyti išimtinai valstybės kapitalas. Tai, kad kai kuriose šalyse tuo užsiima valstybinės kompanijos nėra sektinas pavyzdys.

Būtų išmintinga turėti mechanizmus, pagal kuriuos žemės paviršiaus savininkams būtų kompensuojama, jei jų nuosavybė patirtų žalą gavybos metu. Prioritetas turėtų būti teikiamas privatiems susitarimams tarp skalūnų dujų įmonių ir žemės savininkų.

Kas yra žala nuosavybei, reikia apibrėžti aiškiai ir vienareikšmiškai. Dujų išgavėjams neturėtų būti leidžiam piktnaudžiauti servituto teise; lygiai taip pat žemės paviršiaus savininkams neturėtų būti leidžiama piktnaudžiauti neleidimu prieiti prie nuosavybės, esančios žemės gelmėse.

Taip pat būtų išmintinga taip pakeisti mokesčių pajamų paskirstymą, kad didesnė mokesčių pajamų dalis iš gavybos atitektų vietinei, o ne centrinei valdžiai (pvz. per pusę). Tai būtų sąžiningesnė ir teisingesnė kompensavimo už žalą ar nepatogumus, kuriuos patiria vietinė bendruomenė, o ne centrinė valdžia. Panašaus mokesčių pajamų dalinimosi mechanizmo įvedimas yra rekomenduotinas ir kitoms ūkio šakoms, ne tik skalūnų dujų gavybai.

Specialus dėmesys turėtų būti skiriamas žemės planavimo procedūroms. Verslininkai turėtų galėti greitai keisti žemės naudojimo paskirtį, jungti ar skaldyti sklypus. Tokie pokyčiai vėlgi padėtų ne tik skalūnų dujų, bet ir kitoms ūkio šakoms.

Patiko (4)

Rodyk draugams