Kartais (o iš tikro, dažnai) tenka išgirsti, kad esą vadovautis paklausos ir pasiūlos dėsniais nevertėtų, kad šie ekonominio supratimo instrumentai veikė tik „senais laikais“, kada ekonomika buvo primityvi. Dabar gi, mes, neva, esame tiek pažengę į priekį, kad ekonomikoje galime vadovautis kitais indikatoriais ir pan.



Jei kalbame apie šio pasaulio reikalus, tai kasdieniniame gyvenime ekonominiai dėsniai, kaip ir gravitacija, veikia universaliai ir visada taip pat. Paradoksalu tik tai, kad tie, kurie sako „žiūrėkite rinkos dėsnių“ vadinami „teoretikais“, „fundamentalistais“ ar apkritai nieko nesuprantančiais. Tuo tarpu, visuomenės veikėjai, politikai, kurie kviečia ignoruoti rinkos dėsnius, liaupsinami kaip „suprantantys“, „žvelgiantys giliau“ ir pan. Deja, tai tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio problema – iliuzionistais, burtininkais ir aiškiaregiais tikima kaip ir seniau, nepaisant to, kad, pvz., mokslas daugumai reiškinių randa pagrįstus ir racionalius paaiškinimus.

Valstybinis kainų reguliavimas yra lygiai tokia pati iliuzija, kuri iš esmės ignoruoja minėtus pasiūlos ir paklausos dėsnius. Įvairių komplikuotų matematinių išraiškų taikymas čia turi tiek pat prasmės kaip sudėtingi burtažodžiai užkeikimuose. Kainų reguliavimas yra iš esmės žalingas (net jei jis žalingas tik truputį), tačiau kartais „nureguliuojama“ taip, kad išryškėja esminės šio proceso klaidos.

Kitkuo nepaaiškinsi to, kad Iranas, viena angliavandeniliais turtingiausių šalių pasaulyje, jaučia benzino stygių. Problema yra ne perdirbimo pajėgumų stoka, o tai, kad benzino kaina nustatyta valstybės (0,11 USD už litrą) yra ženkliai mažesnė nei rinkos kaina. Todėl norinčių įsigyti benzino yra dag daugiau nei paties benzino. Rinkos sąlygomis tai privestų prie kainų augimo, o tai savo ruožtu skatintų didinti perdirbimo pajėgumus bei mažintų norinčiųjų įsigyti benzino gretas Be abejo Iranas toli nutolęs nuo rinkos ekonomikos, tad ir naujų žaidėjų atsiradimas rinkoje aspektas yra komplikuotas. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad leidus kainoms augti situacija rinkoje būtų stabilesnė nei dabar.

„Aha“, pasakysite, „bet leidus benzino kainoms augti šalyje kiltų neramumai, kurių šis rėžimas negali sau leisti“. Galbūt, tačiau faktas, kad įvedus benzino racionus (vienintelis logiškas žingsnis, jei nenorima leisti kainoms augti) šalyje neramumai jau kilo.

Teokratija ar demokratija, benzinas ar pienas – ekonominėms prekėms galioja ekonomikos dėsniai. Už politikų užgaidas juos ignoruoti anksčiau ar vėliau sumokame mes visi.

Rodyk draugams