Veido straipsnis “Didžiausi Lietuvos ekspotuotojai” davė akstiną prisiminti populiarią pozicija, neva lito devalvacija padėtų eksportuotojams. Žiūrint labai supaprastintai ekonominė teorija teigia, ceteris paribus, devalvavus nacionalinę valiutą, ekportas atpinga (ir tampa labiau konkurencingas užsienio rinkoje), importas - pabrangsta (todėl įvežamos prekės tampa mažiau konkurencingos vietinių prekių atžvilgiu). Kadangi skaičiuojant BVP eksportas yra su pliuso, o importas - su minuso ženklu, tai devalvacija yra gerai ekonomikai.

Be abejo, labiau apsiskaitę šios minties šalininkai paminės, kad ar iš tikro devalvacija padės ekonomikai priklauso nuo ekporto ir importo paklausos elastingumo (pvz., Maršalo - Lernerio sąlyga) ar dar aibės kitų priežasčių.

Bet grįžkime prie Lietuvos situacijos. Absoliučiai dominuojantys Lietuvos eksportuotojai “Mažeikių nafta”, “Achema” ir kt. produkciją gamina iš importuotos naftos ir gamtinių dujų. Devalvavus litą nei nafta, nei dujos neatpigtų (o skaičiuojant litais - dar ir pabrangtų), tad šiuo atžvilgiu ir eksporto konkurencingumas nepasikeistų.

Todėl eksporto “atpigimas” įmanomas tik toje produkto dalyje, kuri yra sukuriame Lietuvoje. Devalvacija (aišku supaprastintai) reikštų, kad samdyti darbo jėgą Lietuvoje tampa pigiau, nes darbo jėga uždarbį gauna litais, t.y. devalvuotais, nuvertėjusiais litais. Ir tiek, kiek dėl atpigusios darbo jėgos galima sumažinti veiklos kaštus, tiek ir padidėtų “eksporto konkurencingumas”.

Šis pavyzdys, manau gerai parodo, ką eksporto skatinimo kontekste reiškia žodis “devalvacija”: užslėptas atlyginimų mažinimas.

Nemanau, kad Lietuvoje atlyginimų sistema yra tokia nelanksti (downward sticky), kad norint sumažinti atlyginimą reikia imtis valiutos devalvacijos - atlygimai kris ir be devalvacijos.

Patiko (0)

Rodyk draugams