Vakar dienos Financial
Times spausdina gerą komentarą
apie energetinio saugumo mitus. Nors ši tema
labiau aktuali energetikos ir saugumo specialistams, ją svarbu atsiminti ir
dabartinių įvykių – nuo naujos AE statybos iki grėsmių iš Rusijos – fone.

Cituojant Pierre Noël:

„<...> Pasaulinė naftos rinka negriūna. Nepaisant
judėjimo link didesnės valstybė kontrolės, nafta vis dar prekiaujama globaliai
integruotoje rinkoje, įėjimui į kurią nereikia diplomatinių ar karinių
pajėgumų. Pasaulio ekonomikai gresia vidutinio laikotarpio rizika, susijusi su energijos
trūkumu ir su trumpais jos sutrikimais, bet nėra nieko, ko mes negalėtume
išspręsti. <...>“

Aišku, Lietuvos patirtis, perkant naftą iš Rusijos „Mažeikių
naftos“ perdirbimo gamyklai, nėra rožinė, tačiau, reikia pripažinti, kad net ir
naftos tiekimo nutraukimas jokios katastrofos nesukėlė būtent dėl to, kad
naftos galima nusipirkti ne tik iš Rusijos.

„<...> Viena iš pagrindinių 1970-ųjų metų pamokų yra
tai, kad laisva rinka yra pirmoji vartotojų gynybos linija. Laisvė importuoti
ir kainų kontrolės nebuvimas apsaugojo JAV nuo fizinio tiekimo nutrūkimo per
2002 metų Venesuelos streiką ir po 2005-ųjų metų uraganų. Importo ir kainų
reguliavimas yra vienintelė chroniško naftos trūkumo Kinijoje priežastis. Kaip
Beijing‘as pagaliau supranta, naftos tiekimo saugumas yra per daug svarbus, kad
jo nepalikti rinkai.“

Populiaru perfrazuoti  Clemensau citatą „Karas per daug svarbus, kad
jį palikti generolams“ įvairiausiais būdais (jūsų autorius - ne išimtis).
Tačiau tai, kad ne rinka, o būtent kovojimas su rinka, sukelia praktiškai visas
ekonomines blogybes, yra akivaizdus, tačiau sėkmingai ignoruojamas faktas. Apie
tai LLRI (ir ne tik) kalba seniai ir daug. Energetikos tema šioje srityje LLRI yra
atlikusi ne vieną savaitgalio skaitiniams tinkantį darbą: „Energetikos
politika: priemonės, galimybės, kryptys“,
ar laisvesne forma parašytą „The Impact of Economic Policy on
Security of Supply of Energy“
.

Galiausiai reikia pripažinti, kad „energetinė
nepriklausomybė“ iš esmės yra neįmanoma. Na, nebent Robinzono Kruzo scenarijuose
(kita vertus jo energetinės nepriklausomybės pagrindą sudarė tai, kad jokios
energijos jis neturėjo). Kalbos apie brangius, bet neva „energetinę nepriklausomybę
didinančius“ energijos šaltinius yra netoli oksimorono. Ką gauni, kai pakeiti
vieną energijos šaltinį kitu – brangesniu - energijos šaltiniu? Duh…. - brangesnę
energiją.

Rodyk draugams