Šį įrašą
paskatino DELFI interviu su R. Lazutka:
ketvirtadalis Lietuvos žmonių vandenį nešasi kibirais
. Nenoriu čia
diskutuoti apie tai, kad skurdas, tikrąja žodžio prasme, t.y. tokia prasme,
kuria jį suvokia žmonės, yra skirtas apibūdinti absoliutųjį skurdą, o ne
turtinę nelygybę (apie tai jau rašiau anksčiau).

Akį patraukė R.
Lazutkos cituojama statistika ir iš jos išplaukiantys esminiai teiginiai.

„Lietuvoje pajamų
nelygybė didžiausia ES. Skirtumas tarp penktadalio turtingiausių ir penktadalio
neturtingiausių gyventojų - 8 kartai, kai ES vidurkis yra tik 5.”

Prieš pradėdamas
ginčytis, pripažįstu, kad statistikos būna įvairios, o velnias iš tikro dažnai
slypi detalėse. Bet vis dėlto, jei pažvelgsime į naujausią (aišku, sąlyginai)
Eurostat (kuris šiame ginče, manau, pagrįstai atlieka „geriausios įmanomos“
statistikos vaidmenį) statistikos knygą, pamatysime, kad pajamų skirtumas tarp
daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių penktadalių yra ne 8 (o truputį daugiau
nei 4 kartai), o pajamų skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų
(jei remsimes šia statistika) yra net truputį mažesnis nei ES vidurkis.

Toks neatitikimas
gali kilti dėl santykinai senų duomenų; kita vertus, reikšminga, t.y.
palyginama tarptautinė statistika praktiškai visada būna pasenusi (ši paimta iš
naujausios Eurostat Yearbook 2006-2007).

Informacija pačioje
Eurostat
duomenų bazėje, pateikia kiek kitokį vaizdą: 2006-aisiais metais skirtumas tarp
turtingiausių ir neturtingiausių kvintilių metodu Lietuvoje buvo 6,3 karto, ES
vidurkis – 4,8. Šie duomenys patvirtina teiginį, kad Lietuvoje skirtumas tarp
turtingiausių ir neturtingiausių pagal kvintilių metodą yra didesnis nei ES viduris. Tačiau, kad ir kaip
bebūtų, 6,3 nėra 8.

Patyrinėjus Lietuvos
Statistikos Departamento duomenų bazę galima rasti namų ūkio pajamas
suskirstytas pagal kvintiles, tačiau naujausi metai ten yra 2005-ieji.
2005-aisias metai apatinė kvintilės namų ūkio pajamos siekė 459,8 Lt, o
viršutinės 3308,8 Lt (lentelė
M3080103). Išeitų, kad Lietuvoje
2005-aisiais santykis tarp kvintilių buvo
7,19 (nors neaišku ar šios pajamos yra “ekvalizuotos”, ir, ar šis rodiklis tiesiogiai
palyginamas su Eurostat duomenimis).

O
kaip su teiginiu, kad Lietuvoje pajamų nelygybė didžiausia? Jei remsimės Eurostat
duomenų baze (jau nekalbu apie Eurostat Yearbook), tai Lietuvoje pajamų
nelygybė kvintilių metodu nėra didžiausia: Latvijoje 2006-ais ji siekė 7,9,
Portugalijoje – 6,8, Lietuvoje - 6,3.

Prisipažinsiu,
kad praleidus prie šio blogo įrašo tikrai daugiau nei planavau, į klausimą, kuo
remiantis Lietuvoje turtingiausio ir neturtingiausio penktadalio pajamos
skiraisi aštuonis kartus, taip ir neradau. Aišku, mano „neradimas“ neįrodo šio
fakto nebuvimo (gal aš tiesiog prastas ieškotojas). Bet vis dėlto, įdomu, ar R.
Lazutka cituoja statistinius duomenis, ar savo įžvalgą, kurios abi, be abejo,
yra naudingos.

Rodyk draugams