Taigi Al Gore ir IPCC gavo Nobelio Taikos premiją, kuri
skiriama už tai, kad pasaulis tapo taikesne vieta. Čia be abejo galima
kvestionuoti šio sprendimo logiką, nes būtent dėl Al Gore didele dalimi
prisidėjo prie to, kad debatas apie klimato kaitą tapo labiau poliarizuotas ir
politizuotas.


Nobelio premija fizikos, chemijos, medicinos, literatūros ar
ekonomikos srityje yra teikiamos už mokslinius pasiekimus. Taikos premija nėra
mokslinio pasiekimo įvertinimas, tad Nobelio premijos komitetas jokiu būdu
nepasakė, kad Al Gore ir IPCC darbai Klimato mokslo srityje verti Nobelio
premijos įvertinimo.

Kaip teisingai pastebi Economist paskutiniųjų metų Nobelio taikos prizas tampa vis neaiškesnis, o ir pati
„taikos“ sąvoka plečiasi ir tampa vis sunkiau apibrėžiama. Su šia idėja sutinka ir pati Nobelio prizo organizacija. Pvz., 2006 m. laimėtojai Mohammad Yunus ir
Grameen Bank išplėtojo mikrokredito sistemą, kuri leido neturtingiems
Bangladešo gyventojams pradėti savo verslą. Be abejo, tai pagerino gyventojų
padėtį, bet vėlgi, tai sunkiai atitinka tradicinę „taikos sampratą“ ir
kontrastuoja su ankstesniais Taikos prizų laimėtojų pasiekimais.

Be to, Nobelio taikos prizas turi ir savo kontraversijų –
pvz., jo skyrimas Yaseer Arafat. Reikėtų priminti ir kitus kandidatus Nobelio
Taikos prizui – Hitlerį, Staliną ar Mussolinį, kurie nors ir nelaimėjo, tačiau
puikiai iliustruoja, kad Taikos premija atsižvelgia ir tuometiniu kandidatų
populiarumą – bruožas, kuriuo Al Gore dabar iš tikro pasižymi.

Trumpai tariant, šis sprendimas nėra nei stebinantis, nei
kažkuo ypatingas. Taip, dar vienas patvirtinimas, kad Al Gore tarp europiečių
yra populiarus (laimėtoją nustato norvegai). Ne, ne patvirtinimas, kad Al Gore
advokatuojama apokaliptinė ateities vizija yra mokslinis faktas.

Rodyk draugams