Jei leisite lyrinį nukrypimą, tai kai kurie žmonės yra mažų
mažiausiai keisti. Atrodytų kas jau kas, bet brandų socializmą išgyvenę žmonės
turėtų vertinti tokius dalykus, kaip šiuolaikiniai prekybos centrai. Jei ne
dėl  prekių gausos, tai bent dėl
galimybės išreikšti vartotojo laisvę ir balsuoti savo pinigais. Tačiau nereto
neva gerą skonį, socialinę atsakomybę, tvarią plėtrą ir kitokias indulgencijas demonstruojančio
piliečio požymis tampa ir prekybos centrų nemėgimas. Pasirodo, prekybos centrai
kuria vartotojišką visuomenę, o ne vartotojai; žmonės nevaikšto į bažnyčią
todėl, kad eina į prekybos centrą; paaugliai alkoholio nusiperka ne todėl, kad
jo jiems nuperka suaugusieji, o todėl, kad prekybos centruose leidžiama
savitarna ir pan. Atleiskite už agregaciją, bet ji yra identiška nemeilę prekybos centrams demonstruojančių minties logikai. Galiausiai, keičiantis ekonomikos struktūrai, naujiesiems ir
seniesiems „darbo liaudies gynėjams“ sparčiai netenkant klientūros, prekybos
centro kasininkas tapo nauju, neva apsaugos reikalaujančiu išnaudojamuoju. Mises.org spausdina įdomų straipsnį
apie panašų fenomeną su Wal-Mart‘u JAV.

Čia belieka pasidžiaugti, kad lietuviai šioje srityje nėra
unikalūs, ir paliūdėti, kad dažnas lietuvis globalizacijos sąlygotus
informacijos srautus naudoja antiglobalistinių ir šiaip antikapitalistinių
nuotaikų ugdimuisi. Būtų įdomu, kiek Lietuvos antiglobalistų (ypač jaunų) tokiais
patapo dėl „importuojamo antiglobalizmo.“ 

Rodyk draugams