Galileo Galilei buvo italų mokslininkas, filosofas praturtinęs Europos
mokslą ir tituluojamas modernaus mokslo tėvu. Jis teleskopo neišrado, tačiau
Galileo Galilei darbai teleskopu ir jo inovacijos išpopuliarino šį prietaisą. Senajame
pasaulyje iki tol panašaus prietaiso nebuvo, tad teleskopo atmainos tapo ir komercinė
sėkmė – jį galimą buvo pritaikyti laivyboje ir kitose srityse.

Galileo yra ES
iniciatyva sukurti ES palydovinę navigacijos sistemą. Kaip ir daugelis ES
projektų, šis yra vėluojantis, komerciškai nepasiteisinantis ir finansuojamas
iš mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl dabar ES yra sprendžiama, ar išleisti papildomus 2 500 000 000 Eurų šiam projektui
gelbėti.

Teigiama, kad dabartinė amerikiečių GPS sistema, kuria
naudojamės yra netinkama, nes ji ją valdo JAV karinė struktūra. Įdomu, kokius
ateities situacijas prognozuoja nuo realybės atitrūkę ir tarp nulių paskendę ES
mandarinai? Karą su JAV? Teiginiai, kad Galileobus technologiškai pažangesnis už GPS yra perdėti, nes GPS sistema yra pastoviai
atnaujinama. Be to, turint galvoje amerikiečių ekspertizę ir patirtį šioje
srityje, manau, nemaža dalis vartotojų (kaip ir jūsų autorius), prireikus
labiau naudotųsi GPS, o ne Galileosistema.

Teiginiai, kad jei jau ES leidžia milžiniškus pinigus žemės
ūkiui, tai išleisti mažiau milžinišką sumą technologijai yra mažesnis blogis,
yra iš esmės klaidingi. Blogis gal ir mažesnis, tačiau ES iš vis neturėtų imti
ir leisti milžiniškų mokesčių mokėtojų pinigų ekonomiškai nepagrįstoms
iniciatyvoms. Mažesniojo blogio pasirinkimas šiuo atveju panašus į situaciją,
kuomet plėšikai svarsto ar dalį grobio išleisti linksmybėms, ar paaukoti
labdarai. Skirtumas tik tas, kad iš labdaros dar galima tikėtis tam tikro
gėrio. Tuo tarpu sunku pasakyti, ką be neaiškių ambicijų patenkinimo ir
interesų grupių pamaloninimo pasieks 2,5 milijardo Eurų išlaidos.

Galileo Galilei patobulino egzistavusią technologiją, o ne
kūrė jos kopijas. Drįstu spekuliuoti, kad jei jo turguje būtų buvę galima nusipirkti
gerą teleskopą, jis daugiau laiko būtų skyręs dangaus kūnų stebėjimui, o ne
brangių teleskopų kopijų gamybai. O jei dar teleskopus būtų dalinę nemokamai?..

Papildymas:

Štai, ką šiuo klausimu mano (visas teksta žemiau): Pierre Bartholomé (European Space Agency) ir Kevin Madders (Systemics Network International) pasisakantys už Galileo sistemą:

1. Galileo nebus pranašesnis už GPS, ir tikrai nenukonkuruos trečios kartos GPS.

2. Galileo nebus komerciškai sėkmingas.

tačiau… 3. Europai reikia Galileo, nes jis labai įdomus ir gali pasirodyti naudingas.

Oho! Pataisykite, jei klystu, tačiau kokiame banke verslininkas gautų 2,5 milijardo Eurų dovaną (net ne paskolą, o dovaną) su panašia argumentacija? Taip, privačios kompanijos dažnai investuoja į leap of faith , t.y.  ambicingus ir rizikingus projektus, tačiau: jos rizikuoja savo pinigais; ta rizika pateisinama tuo, kad projektas gali būti labai sėkmingas. Galileo atveju, atrodo, nei vieno, nei kito nėra.

Why the Galileo project must go ahead

By Pierre Bartholomé and Kevin Madders

Published: November 18 2007 17:55 | Last updated: November 18 2007 17:55

Galileo,
Europe’s answer to the US global positioning system, is in trouble.
Finance ministers are squabbling over a €2.4bn ($3.52bn) funding gap
after a private consortium pulled out. A committee of British MPs has
called for it to be put on ice unless there is a more convincing cost-benefit analysis.

The
system was supposed to be available from 2010. Its accuracy would be
measured in centimetres, not metres as with GPS, and visibility would
improve – making it perfect for aircraft and other purposes, adding up
to a huge civilian market. But GPS III, due in 2012, will also be more
precise and reliable. So, if Galileo comes on line only around 2013, as
present estimates suggest, it will not be able to steal a march on GPS.

Given
the strength of the case against, it is hardly surprising to find
ministers tongue-tied when defending Galileo. However, we believe
Europe should go ahead with Galileo – but only under certain conditions.

Galileo
is a technological place-marker. Have it, and you will be a leader in
understanding and exploiting the potential of one of the biggest
technologies to have arisen in the past 50 years. Shun it, and you will
end up less well equipped to reap the benefits of positioning from
space.

It is true that investing only in applications, not the
system itself, could produce some of the benefits. But not all. There
is no substitute for knowing a fundamental tool such as this one inside
out, for the simple reason that we do not know many of the applications yet. The best way to make the innovative jump comes from making and then running the system.

There
is no doubt Galileo can fulfil this role. It is superbly designed. We
do not think it necessary for Galileo to be better than GPS III. It
needs to be equivalent, so that Europe is in the game. If it stays out
now, it will be much harder ever to get in, because this is technology
that evolves rapidly.

There is also the chance that the
additional services – for example, early warning of failure for
safety-critical users such as airlines – will pay handsomely. The
market is there. But this is not really the point when one enters a
world game such as this. Contrary to what the UK House of Commons
transport committee’s report suggests, not much trust can ultimately be
placed in mere cost-benefit analysis with fundamental ­enabling
infrastructures of this kind. Such analysis tends to be too crude
because hard data are necessarily unavailable.

It was for the
same reason that the UK could not see the value of communications
satellites for Europe in the 1970s, which in fact turned into a
­powerful market for applications such as television and the internet.

Spatial
positioning technology is in the same league as previous fundamental
technologies, such as transistors, computers and mobile phones. We must
get on with making sure the chances can be seized.

However, there
are many ways ­Galileo can come unstuck, especially managerial and
political. It is essential that delays are minimised. The system’s
design should not be tampered with to play catch-up with GPS, for
example, or downgraded as suggested by the transport committee report.

The
European Commission must assume clear ownership and top-level
management responsibility, and equip itself to exercise the role of
supremo effectively. All those involved will have to allow it to meet
its targets, working with and directing the European Space Agency as
prime contractor.

European Union member states must resist the
temptation to interfere in the project once it kicks off anew. On the
Commission’s side, it needs to be more pragmatic about allocating work
between countries. The normal rigours of open competitive bidding will
­probably have to be relaxed for this case. The Commission should aim
for a compromise.

Policymakers need to stop duping themselves and
others: it is idle to assume commercial revenue will cover all
operations costs. The EU must plan for a sustaining budget. However, it
should also look at the merits of slicing up and auctioning individual
Galileo commercial services as the market ­ripens. The EU should
guarantee far better transparency.

If ministers endorse a Galileo
reorientated on these kinds of premises, it can turn the system into an
asset for the citizens and security of Europe.

Mr
Bartholomé, former head of the European Space Agency’s satellite
communications design team, and Mr ­Madders are partners in the
consultancy, Systemics Network International. Tony Ballard of Harbottle
& Lewis also contributed to this article



Rodyk draugams