Nesenas kolegos Adolfo
blogo įrašas priminė seniai parašytą poema R. W. Grant poemą The Incredible Bread Machine.
Manau iš čia išplaukia puikus moralas gerai apibūdinantis konkurencijos
priežiūros institucijų dilemą.

 

Pateikiu šios
poemos ištrauką ir poezijos vertimo negrabų debiutą (geriau skaitykite
originalą).

 

“Išaiškinsiu aš dabartines
taisykles,”

Tarė teisėjas,

“Kuriomis
naudotis - labai paprastas:

Užsikeli kainas,
jei

Pardavinėji už
kitus brangiau.

Nesąžiningai
konkuruoji, jei

Pardavinėji už
mažiau!

Ir, kad išvengti
neaiškumų…

Teismo pozicija:

Nepardavinėk už
tiek pat, kiek kiti,

Nes tai jau
kolizija!

Konkuruok, bet ne
per daug,

Nes kitaip - užkariausi
rinką.

O tai, mano
drauge –

Monopolija (ji
mums netinka).

Rodyk draugams