Ką tik pasibaigęs
karas tarp Blue-ray
ir HD DVD formatų
baigėsi Blue-ray pergale. O
tai reiškia, kad bent jau šiuo metu, didelės raiškos DVD rinkoje lieka tik
vienas standartas - Blue-ray. Kompanijos, kurios siejo sėkmę su HD DVD,
vartotojai, kurie pirko HD DVD grotuvus, platintojai, kurie leido filmus HD DVD
formatu, be abejo, labai nesidžiaugia – jų investicijos, greičiausiai, yra
dingusios (dėl to jos dar ir vadinamos sunk costs).

Todėl  ne
vienam kyla klausimas, ar toks standartų konkuravimas turėtų egzistuoti? Ar ne
protingiau būtų, jei kokia nors visažinė institucija nuspręstų, kuris
standartas geresnis ir jį paskelbtų vieninteliu? Gi taip būtų išvengta
bereikalingų investicijų, resursų švaistymo ir t.t. Kur jau kur, o čia
valstybės įsikišimui prieštarautų nebent paranojiškas libertaras.

Toks „ūkiškas“
požiūris yra intuityviai priimtinas, bet tik tiek. Žemė intuityviai irgi yra
plokščia. Net jei konkuravimo baigtį nulemia, atrodytų tokie trivialūs dalykai,
kaip, pvz., kurį formatą pasirenka Walmart prekybos tinklas, tai nėra priežastis
užsiimti konkurencijos prevencija. Produktų konkurencija susideda iš n
matomų ir nematomų veiksnių, tūkstančių sprendimų verslo lygmenyje, ir nesuskaičiuojamos
galybės vartotojų sprendimų ir asmeninių preferencijų. Anot Henry Hazlitt
1960-aisias, kukliais vertinimais JAV egzistavo 9,000,000 kainų, kurios
tarpusavyje sukuria 40,000,000,000,000 tarpusavio ryšių. Tik didžiausias intelektinis
narcizas gali manyti, kad įmanoma tiksliai apskaičiuoti, įvertinti ir pateikti
sprendinį, o ne leisti tai padaryti rinkai.

Problema tai, kad
daug tikrai protingų žmonių, švelniai tariant, turi aukščiau minėtos ligos
požymių (dėl ligos jūsų autorius, turbūt, irgi ne išimtis). Kai
kurie sergantieji šia liga ją pažįsta ir bando su ja kovoti. Kiti ją aktyviai neigia, o jos simptomus pateikia kaip didžius minties pasiekimus žmonijos labui.

Grįžtant prie
Blue-ray atvejo, ši pergalė gali būti trumpalaikė, nes dar reikia, kad šis
formatas universaliai pasklistų rinkoje ir neatsirastų kitų, tarkim, ne DVD
formato laikmenų, kurios nenukonkuruotų aukštos raiškos DVD. Kas, pavyzdžiui,
beprisimena tokį SONY MiniDisc? Šumpeteriškasis kūrybingas naikinimas (creative
destruction)
vyksta toliau. Ir joks centrinis planuotojas, nesvarbu kokiu
vardu, ar su kiek žvaigždučių ant vėliavos, neatliks to paties darbo taip gerai,
kaip nematoma ranka.

Rodyk draugams