Žiniasklaidoje ir
toliau sėkmingai tęsiasi „Kaltink prekybos centrą - būk pilietis “ akcija. Pasirodo, nevidonai
apgaudinėja pirkėjus
: vietoje vieno litro pardavinėja 0,9 litro, vietoje
500 gramų – 450 gramų, o  atšildžius šaldytą
žuvį, ledas – ištirpsta!

 

Juokai juokais,
bet dalykas rimtas: tiek dėl paties produktų brangimo, tiek  iš ekonominio supratimo perspektyvos. Tačiau,
pasitelkus paprastą mąstymo įrankį – paklausos dėsnį, kurį daugiau ar mažiau
(priklausomai nuo individualių preferencijų) naudoja visi, pykčio turėtų
sumažėti.

 

Jei prekės kaina
didėja, jos paklausa mažėja (trumpam ignoruokime visus elastingumus, pakaitalus
ir kitus įrankius). Norint kažkokios prekės vartoti mažiau, realiame pasaulyje
iškyla produktų dalumo problema, t.y. kai kurių produktų kartais neįmanoma
tobulai dalinti. Aišku pieną ar duoną būtų galima dalinti mikroskopišku
tikslumu, tačiau realybėje niekas tuo neužsiims. O jei pienas ar duona
parduodami kaip fasuoti produktai, tuomet jų dalinimas tampa nebeįmanomas.

 

Todėl, jei šalia
1 litro pakuotės atsiranda 0,9 litro pakuotė, vartotojui suteikiama galimybė
vartoti mažiau pieno, pienui išleisti santykinai mažiau pinigų, o likusius pinigus
panaudoti kur nors kitur. Paprasta. „Šunybė“ būtų tuo atveju, jei ant 0,9 litro
pakuotės rašytų „1 litras“. Esu įsitikinęs, kad „kaimo močiutė“, kurios, kaip
pirkėjos sąmoningumu taip susirūpinęs autorius, geriau už abu autorius išmano,
kokia duona ar pienas yra efektyviausia (cost – effective).

 

Ar šaunu, kad
maisto kainos kyla, o kai kurie žmonės priversti valgyti mažiau? Tikrai ne.
Tačiau 0,9 litro pakuotė leidžia panaudoti savo labai ribotus resursus efektyviau.
Kainų kilimo metu ji yra daug naudingesnė už visą besipiktinančiųjų
chorą.

Rodyk draugams