Aukštos naftos kainos vėl atgaivino šiek tiek primirštą
naftos atsargų klausimą. Be abejonės niūrios prognozės yra žymiai įdomesnės
tiek žurnalistams, tiek skaitytojams. Straipsnis su antrašte „Ateitis nežada
nieko ypatingo“ sunkiau sudomins skaitytoją, nei  “Pasauliui gresia energetikos krizė“.

Naftos maksimumo (Peak
oil)
teorija daugiau parodo analitikų įsitikinimus
nei naftos rezervų situaciją. Peak oil teorijai
pritaria tikrai labai daug protingų šį verslą išmanančių žmonių. Lygiai taip
pat septinto dešimtmečio prognozėms, kad 2000 Žemėje baigsis naftos atsargos
pritarė labai daug protingų žmonių. Tačiau nieko panašaus neatsitiko, o
ilgalaikė naftos kaina paskutiniame XX a. dešimtmetyje buvo mažesnė nei
septintajame dešimtmetyje, ir šiaip mažiausia, per visą žmonijos istoriją.

XVI amžiuje Anglijai buvo pranašautas nuosmukis, nes buvo
apskaičiuota, kad šalies medienos atsargos nepajėgs patenkinti pramonės
poreikių. Tačiau išaugus medienos kainos, buvo atrasta, kad gamybai galima naudoti
išvalytą anglį (koksą). Kažkas panašaus turėtų atsitikti ir su nafta – jei jos
kainos pakils tiek, kad naftos naudoti nebeapsimokės, mes ilgainiui pasirinksime
kitus energijos šaltinius. Cituojant vieną iš OPEC įkūrėjų „Akmens amžius
baigėsi ne dėl akmenų trūkumo; naftos amžius baigsis, bet ne dėl naftos
trūkumo.“

Paradoksalu, bet pasaulinė energetikos krizė, jei ir
įmanoma, tai labiau dėl bandymo nuo jos apsisaugoti naudojant planinės
ekonomikos instrumentus, nei dėl energijos šaltinių trūkumo.

Rodyk draugams