Šiandien žiniasklaidoje užkliuvo įdomi naujiena- Prezidentūra surengė nereikalingų daiktų aukcioną. Kas reportaže nustebino – vien Prezidentūros kanceliarijoje buvo užsilikę net 12 automobilių. Tai kiek visokių reikalingų ir nereikalingų dalykų būtų galima surasti kruopščiai perėjus per visas valstybines institucijas?

Prezidentūros aukcionas yra tarytum savotiška iliustracija dabar vykstančiai diskusijai, parduoti, ar neparduoti valstybės turtą. Turto pardavimo priešininkų argumentas, iš pirmo žvilgsnio, atrodo gana įtikinantis – dabar esą parduoti neapsimoka, nes ekonominio nuosmukio metu kainos yra nukritusios. Ir iš tiesų, kainos, ypač nekilnojamo turto, iš tikro yra nukritusios, tačiau kur garantija, kad jos artimiausiu metu pakils iki prieš keletą metų buvusių aukštumų?

Panašų argumentą turto pardavimo priešininkai naudojo ir prieš tuos kelis metus, neva dabar turto neapsimoka parduoti, nes jo vertė kyla. Nenorint parduoti argumentų visada atsiras. Kaina pakilusi – neparduok, nes bus dar aukštesnė; kaina nukritusi – neparduok, nes gal ateityje pakils.

Dar keisčiau atrodo konsultantų pastabos (jei teisingai supratau), kad parduoti neapsimoka, nes kainos dar kris. Be abejo, prasta ar prastėjanti įmonių finansinė padėtis daro įtaką dabartinei įmonių kainai. Bet jei turtą iš tikro norima parduoti, o ateityje dar yra laukiama kainų kritimo, tai ko dar delsti su pardavimu? „Amžino laukimo“ investavimo strategija?

Susidaro keletas negerų įspūdžių. Pirma, valdžia sau prisiima nekilnojamojo turto spekuliantės vaidmenį, kas yra ne valdžios funkcija, nesolidu, o turint galvoje nesenus ekonomikos įvykius – rizikinga. Antra, net ir prisiimto spekuliantės vaidmens valdžia nesugeba vykdyti. Priešingu atveju, turtas prieš porą metų būtų buvęs parduotas, o pinigai panaudoti rezervams formuoti, ar skoloms apmokėti.

O tikrovė, ko gero, yra kur kas proziškesnė – turto paprasčiausiai nenorima parduoti, nes valdžiai naudinga jo turėti. Valstybei priklausančiose įmonėse visuomet galima rasti „laisvą vietą“ tinkamam žmogui įsidarbinti. Valstybiniu automobiliu galima nuvažiuoti pailsėti į valstybei priklausiančiuos poilsio namus. Ir čia tik malonios smulkmenėlės iš valstybinio turto valdymo.

Grįžtant prie prezidentūros aukciono – čia taip pat buvo galima naudoti tuos pačius argumentus, kad aukciono šiuo metu rengti neverta: kritusios automobilių, kompiuterinės technikos ar bronzinių šviestuvų kainos. Bet kai yra noras, yra ir sprendimas.

Patiko (0)

Rodyk draugams