Šios savaitės Economist spausdina truputį provokuojantį straipsnį
apie sąryšius tarp grožio, intelekto ir pajamų.

Anot straipsnio, studijos rodo, kad fizinis grožis ir IQ
tarpusavyje koreliuoja. Be abejo čia turbūt svarbu suprasti, kad grožis
neiššaukia protingumo, o protingumas grožio. Be abejo, kalbant apie studijas,
kuriuose lyginamos žmonių nuotraukos ir jų metinės pajamos, galima būtų nuspėti
tam tikrą ryšį tarp turimų pajamų ir fizinės išvaizdos, nes didesnės pajamos
leidžia daugiau investuoti į išorinį grožį (soliariumai, priežiūra etc.).
Tačiau cituojant vieną iš studijų, žiūrint vien finansiniu požiūriu,
investicijos į išorinį grožį neapsimoka, nes išlaidų – pajamų santykis yra apie
15 proc. Supaprastintai, jei į savo išvaizdą investuosite 100 Lt, galite
tikėtis 15 Lt pajamų padidėjimo. Tiesa, manau, šiuo atveju reikėtų detaliau
pažiūrėti ar čia kalbama apie absoliučius, ar apie ribinius dydžius, be to, ar
įvertinamas „nusidevėjimas“ ir pan.

Bet šis straipsnis įdomus ir kitais aspektais. Visų pirma
nors diskriminuoti dėl išvaizdos oficialiai negalima, manau, naivu būtų
tikėtis, kad tokia diskriminacija nevyksta. Ar su ja reikėtų kovoti valstybiniu
lygmeniu? Visiškai ne. Įsivaizduokime patį stereotipiškiausią atvejį: vyras
direktorius į darbą priimantis gražią bet neprotingą merginą (aišku, galima
pasakyti, kad šis pavyzdys prieštarauja ankstesnei pastraipai, bet gi pasitaiko
gražių ir neprotingų) ir nepriimantis negražios, bet labai protingos (tik šiam
pavyzdyje reikėtų išsikelti prielaidas, kad abiejom mokamas tas pats
atlyginimas, o minimame darbe vertę kuria protas). Visokio plauko teisių
gynėjai, turbūt, reikalautų tokį vyriškį nubausti. Ironiška, bet laisva rinka
tokį veikėją finansiškai baudžia labiau ir tiksliau nei bet koks lygių teisių
kontrolierius. Mūsų mitinis direktorius, nepriimdamas protingesnės darbuotojos
negauna ir didesnės pridėtinės vertės, kurią sukurtų protingesnioji. Lygiai
taip pat rinka pati baudžia diskriminuojančius dėl odos spalvos, seksualinės
orientacijos, religijos etc.

Išsisukti nuo tokios rinkos bausmės gali tik tos įmonės, kurios yra
izoliuotos nuo rinkos poveikio arba, kurių vadovų karjera ar uždarbis
nepriklauso nuo įmonės veiklos rezultatų – kalbu apie įvairiausias valstybines
įstaigas ir įmones. Bet toje ekonominėje painiavoje, t.y. valstybiniame
sektoriuje, darbuotojų diskriminacija yra tik viena iš daugelio problemų

Rodyk draugams