„Šiaulių kraštas“ rašo, jog Šiauliuose ruošiamasi nustatyti minimalų ir maksimalų moksleivių skaičių, kurie turės būti gimnazijoje - nuo 450 iki 550. Tai aiškinama tuo, kad vienose mokyklose vaikų yra per daug, o kitose per mažai, tad toks sprendimas leistų tolygiau paskirstyti krepšelio lėšas, o mažėjant moksleivių skaičiui – išsaugoti mokyklų pastatus.

Pasiūlymas, nukreiptas į pastatų išsaugojimą, neturi nieko bendro su švietimu. Tai yra grynai valstybiniam sektoriui priklausančio turto panaudojimo klausimas. Jei pastatų iš tikro yra per daug, tai reikia ieškoti efektyvių, o ne dirbtinių būdų, kaip jį panaudoti: perkelti ten kokią valstybinę įstaigą, kuriai trūksta vietos, išnuomoti, parduoti ir t.t. Su tuo susiję teisiniai ir administraciniai klausimai – tai popierių ir parašų lygmens problemos.

Nesivelsiu į ilgą ir teorinę diskusiją, reikia, ar nereikia konkurencijos švietimo sistemoje. Nes būtent konkurencijos tarp mokyklų tikslais ir buvo sukurtas moksleivio krepšelis. Kuomet pinigai eina paskui mokinį, tuomet ta mokykla, kuri pritraukia daugiau moksleivių, turi daugiau lėšų. Apie tai, kad krepšelio metodika netobula – galima daug diskutuoti, o problemas tobulinti. Tačiau siūlomas moksleivių skaičiaus nustatymas visiškai prasilenkia su valstybės vykdoma politika.

Moksleivių skaičiaus nustatymas 100 moksleivių (arba 20 proc.) paklaida iš esmės prieštarauja moksleivio krepšelio įvedimo tikslui. Nustačius minimalų ir maksimalų skaičių mokinių konkurencija tarp mokyklų tampa nebeįmanoma, o krepšelio sistema – beprasmė.

Belieka tikėtis, kad iniciatyva yra tik vietinio lygmens.

Rodyk draugams

JAV prezidentas Barack Obama kuriamame 2011 biudžeto plane siūlys panaikinti reikalavimą mokėti pajamų mokesčius už asmeniniais tikslais naudojamą įmonės mobilųjį telefoną. Šis reikalavimas buvo priimtas dar 1989 metais, o jo panaikinimas motyvuojamas tuo, jog jis buvo plačiai ignoruojamas, neįmanoma užtikrinti nuoseklaus jo įgyvendinimo.

Lietuvoje, atrodo, pasukta atvirkščiu keliu. LR finansų ministro 2009 m. gegužės mėn. priimtame įsakyme dėl pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, apibūdinant turtą ar paslaugas, kurios yra laikomos pajamomis natūra, pateikiama nuoroda į LR pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį. Viena iš šiame priedėlyje pateikiamo turto rūšių: „Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės“ . Mobilūs telefonai (beje ir nešiojami kompiuteriai!) šiai grupei lyg ir turėtų priklausyti.

Paskambinti mobiliuoju telefonu ar naudotis nešiojamu kompiuteriu asmeniniais tikslais tikrai įmanoma, o dažnai taip ir daroma. Tik kaip mokesčius mokamam subjektui atskirti, keik buvo naudotasi asmeniniais, kiek darbo reikalais? Techniškai gal ir įmanoma (pvz. sekti skambučių numerius ir fiksuoti laiką, arba registruoti aplankytus internetinius puslapius), tačiau kiek vargo! O kur nauda? Neva skaidrumo dėlei (kad visos pajamos, tiek piniginės, tiek nepiniginės) įvesta pajamų natūra taisyklė įves dar daugiau chaoso ir maišaties. Galiausiai nutiks taip, kaip nutiko JAV – taisyklė yra, visi ją pažeidinėja, ir visi tai žino.

Ironiška, kad kai vienos valstybės atšaukia ilgai galiojusius sprendimus kaip nepasisekusius, mes lipame į tą pačia balą. JAV taisyklę panaikinti prireikė dvidešimties metų. Kažin kiek laiko prireiks mums?

Rodyk draugams

Islandija yra itin sunkioje ekonominėje, o pastaruoju metu ir politinėje padėtyje. Po to kai trys didžiausi Islandijos komerciniai bankai nebesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų, 2008 metų pabaigoje jie buvo nacionalizuoti Islandijos valdžios. Nacionalizacija buvo motyvuojama tuo, jog tai vienintelis būdas išveng ti Islandijos bankroto.

Istorija tuo nesibaigia. Islandijos bankų nacionalizacija reiškia ne ką kitą, kaip milžiniškų šių bankų skolų perkėlimą ant valdžios ir galiausiai mokesčių mokėtojų pečių. Situacija Islandijoje nuo to ne tik nepagerėjo, dabar Islandijos bankų įsipareigojimų vykdymas tapo politinių derybų ir nesutarimų objektu. Britų ir Olandų valdžia ėmė reikalauti Islandijos vykdyti nacionalizuotų bankų įsipareigojimus, Tarptautinis Valiutos Fondas perspėjo Islandiją nutrauksiantis savo paramą, jei skolos nebus grąžinamos. Islandijos prezidentas žada surengti referendumą, kuriame piliečiai galėtų nuspręsti, ar mokesčių mokėtojai turi grąžinti nacionalizuotų komercinių bankų skolas.

Ši situacija sufleruoja išvadą, kad nacionalizacija negelbsti. Ji pastatė Islandiją į situaciją, kurią Islandijos prezidentas apibūdino taip: „Manau, dažnai pamirštame, kad Vakarų pusrutulyje egzistuoja du poliai. Vienas jų - laisva rinka, kitas - demokratija. Turėjau pasirinkti tarp finansinio nerimo ir demokratijos.“ Kitaip sakant, nacionalizacija šiuo atveju tapo pasirinkimu tarp Islandijos bankroto (nuo kurio Islandiją turėjo gelbėti bankų nacionalizacija) ir milžiniškos finansinio sektoriaus skolų naštos užkrovimo nieko dėtiems Islandijos mokesčių mokėtojams. Argi situacija, kuomet už komercinių bankų skolas yra atsakingi ne patys bankai, o valstybė, yra kuo nors geresnė? Ne, nacionalizavusi bankus Islandija nacionalizavo jų nuostolius, padėties tai nepataisė.

Lietuvoje bankų nacionalizacija 2009 m. įtvirtinta priimtame Finansinio tvarumo įstatyme, kurio deklaruojamas tikslas yra „sudaryti prielaidas valstybei, siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus, imtis priemonių, stiprinančių bankų sistemos finansinį stabilumą ir patikimumą.“ Viena iš įstatyme numatytų finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių yra „banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams“, t.y. nacionalizacija. Islandijos pavyzdys rodo, jog ši priemonė gali nuvesti į aklavietę.

Rodyk draugams

Rinkos ekonomika yra pagrįsta nuosavybės teise, todėl LLRI nuolat ir be išimčių ją gina. Tačiau, kad ir kaip norėtųsi (o remiantis logika ir privalu būtų) remti įvairiausius nuosavybės objektus, intelektinė nuosavybė nėra nuosavybė.

Šiandieniniai iki absurdo vedantys intelektinės nuosavybės pažeidimų pavyzdžiai atsiranda dėl rimtų teorinių spragų pagrindžiant, ar tai gali būti nuosavybė.

LLRI apie tai yra rašęs, pavyzdžiui čia- Intelektinė (ne)nuosavybė ir jos grimasos

Trumpai tariant kūriniai turi ekonominę vertę ir kūrėjai nori ją saugoti. Tačiau negalima nuosavybės apsaugos taisyklių taikyti, tam, kas neturi pagrindinio nuosavybės požymio - ribotumo. Jei du žmonės tuo pat metu gali pilnavertiškai tuomi naudotis, tai nebėra nuosavybės objektas. Todėl intelektinių produktų apsauga sutartimis su pirkėjais ar technologijomis yra puiku ir pateisinama. Tačiau intelektinės nuosavybės valstybinė apsauga toli nenueis.

Ačiū www.nežinau.lt  autoriams už potencialių pažeidimų sąrašą, kuris ir paskatino parašyti:

Taigi – jei esate tapšnoję sau per petį ir viešai sakę, „bent aš tai tikrai nevagiu“, pasitikrinkite:

• Ar esate kada nors draugui skolinę muzikinį CD arba DVD su filmu? Gal esate skolinęsi juos?
• Ar esate asmeninius muzikos įrašus naudoję vakarėlio su svečiais muzikiniam fonui (pirtelėse, iškylose ir pan.)?
• Ar esate kada nors vedę mėgėjiškas diskotekas (mokymo įstaigose ar jaunimo klubuose)?
• Ar turite kompiuteryje ar telefone MP3 failų, išskyrus tuos, kuriuos pirkote skaitmeninių įrašų parduotuvėse internete?
• Ar esate darę turimų CD kopijas klausymui automobilyje/darbe?
• Ar esate savarankiškai įdiegę telefono melodijų iš parsiųstų garso failų?
• Ar esate girdėję viešai privačių asmenų grojamą muziką (gatvės muzikantų, paauglių su telefonais ar magnetolomis)? Ar įspėjote juos tuojau pat nutraukti viešą atlikimą? Ar pranešėte policijai, jei jie nepakluso?
• Ar esate kada nors savo filmuotai medžiagai naudoję garso takelį iš turimos ar parsiųstos muzikos?
• Ar esate filmavę ar fotografavę vaizdus, kuriuose yra svetimos kūrybos objektų (filmų plakatų, logotipų, vitrinų, automobilių, žmonių aprangos)? Ar esate tokias nuotraukas ar klipus skelbę viešai?
• Ar esate kada nors perrašę filmą iš DVD į failą kompiuteryje?
• Ar esate DVD leistuve nurodę ne tą regioną, kuriame gyvenate?
• Ar naudojotės programomis, skirtomis parsiųsti klipus iš YouTube ir kitų tarnybų (FLV ar kitais formatais)?
• Ar esate kada nors apėję kompiuterio programų apribojimus (darę kopijas ne vien duomenų saugumo tikslais, nustatę kompiuterio laikrodį atgaline data, įrašę jums nelicencijuotą kodą ar klaidingai nurodę savo šalį)?
• Ar esate kada nors paspaudę kompiuterio programos pateiktą mygtuką „sutinku“, prieš tai nesusipažinę su visu licencijos tekstu?
• Ar esate kada nors skenavę ar kopijavę kopijuokliu ne savo sukurtą tekstą/vaizdą? Ar visada turėjote tam rašytinį leidimą?
• Ar siųsdamiesi nemokamas programas visada paisote jų reikalavimo naudoti tik nekomerciniams tikslams (jei toks reikalavimas keliamas)?
• Ar visada reikalaujate įgaliojimus platinti patvirtinančio dokumento iš svetainių, siūlančių parsisiųsti trečiųjų šalių kūrinius (žaidimų, muzikos, knygų archyvų)?
• Ar esate pasinaudoję interneto iškarpų tarnybomis su dalinimosi turiniu funkcija (Tumblr, Google Reader, Evernote ir pan.)?
• Ar esate matę ar patys kūrę autorinių darbų variantus/tęsinius („fanfiction“)?
• Ar jūsų vaikų žaidimo aikštelė, kambariai darželyje/mokykloje nėra papuošti atpažįstamais peliuko Mikio, ančiuko Donaldo ar Snieguolės, kitų filmų ar knygų personažų atvaizdais? Ar nepamiršote tai apskųsti?
• Ar esate apskundę bent vieną smulkaus verslo iškabą ar vitriną mieste dėl nelegalaus komercinių šriftų panaudojimo?
• Ar naudojote kada kompiuterio ekrano fonui ne specialiai tam skirtus ir ne savo darytus vaizdus (kadrus iš žaidimų, filmų, internete rastas iliustracijas)?
• Ar savo svetainei internete iliustruoti nesate naudoję svetimų nuotraukų ar vaizdų be leidimo?
• Ar nesate savo tekstuose naudoję subendrintų žodžių „supermenas“, „terminatorius“ ir pan. ne originalaus kūrinio recenzijos kontekste?
• Ar esate citavę tekstuose kitų kūrybą be leidimo ir nuorodos į šaltinį?
• Ar esate įdėję nuorodas į konkretų svetainės tinklalapį, o ne į pirmąjį („deep linking“)?
• Ar skaitote Gizmodo, Lifehacker, nežinau.lt, topzone.lt, versme.net (svetaines, užsimenančias ar tiesiogiai pasakojančias apie torrentus, Usenet ir internetą apskritai)?

Rodyk draugams

Šiandieną, vasario 2 d. pasaulis mini Pasaulinę pelkių dieną. O kokia gi ekonominė pelkė pati klampiausia, jei ne valstybių skolos :) tad šiandien apie tai ir rašau. Valstybių skolos yra nepabostanti tema, apie kurią įvairiose žiniasklaidos priemonėse rašoma ir kalbama vis dažniau. Pavyzdžiui, šiandienos Lietuvos Ryte rašoma apie skolos padėtį Latvijoje, kuri nuo 2012 m. turės pradėti grąžinti jai suteiktas paskolas, tačiau lėšų tam neturės. Dienraštyje cituojama Latvijos valstybės kontrolės vadovė Inguna Sudraba, sakanti, jog 2012 m. Latvija neturės kitos išeities kaip pratęsti paskolų grąžinimo terminus: “Sprendžiant iš to, kaip šiandien mąstome ir dirbame, paskolos nesudarė ir nesudaro sąlygų, kurios leistų pradėti grąžinti jas jau 2012 m.” Ji taip pat ragina vykdyti reformas, kurios “faktiškai nevyko, nes reforma – tai ne darbuotojų atleidimo ir įstaigų naikinimo matematikos formulė.” Skolinimasis leido stambesnį išlaidų karpymą nukelti į ateitį, tačiau bet kuriuo atveju kada nors toks karpymas bus neišvengiamas.

Pas mus, Lietuvoje, problemų sprendimų nukėlimas į ateitį skolinimosi pagalba buvo sėkmingai vykdomas 2009 metais. Tai matyti iš centrinės valždios sektoriaus skolos 2009 m. grafiko:

Sėkmingai skolinamasi ir šįmet – kaip šiandien pranešė vž.lt, Finansų ministerijos teigimu vien per 2010 m. sausio mėnesį buvo pasiskolinta 874 mln. Lt. Beje, taip pat šiandien vž.lt pranešė, kad nuo metų pradžios euro zonos šalys pasiskolino rekordinę sumą – 110 mlrd. EUR. Kaip rašoma pranešime, “Tai tik dar labiau didina skolinimosi kainą ir verčia valstybes daugiau mokėti už augančius deficitus.”

Kol Lietuva vis giliau klampinama į skolų pelkę (klimpti būtų neteisingas žodis šiame kontekste, nes jis nurodo į savaiminį procesą), premjeras prašneko apie … Lietuvos atstovybės įkūrimą Silicio slėnyje (Silicon Valley)! Jo patarėjas Mykolas Majauskas pasakė, jog šią atstovybę galima būtų įkurti jau šįmet.

Oho, koks ryžtas ir skuba leidžiant dar daugiau dabartinių arba būsimų mokesčių mokėtojų pinigų! Aišku, įkurti yra daug lengviau nei panaikinti kokią nors instituciją, pvz. VTAKT’ą… Tačiau daugiau naudos būtų, jeigu su tokia skuba būtų vykdomos visiems gyventojams svarbios reformos, mažinamas biurokratų skaičius. Juk tokie sprendimai ne tik apvalytų viešąjį sektorių, bet ir sumažintų biudžeto išlaidas, ir sumažėtų skolinimosi poreikis. Deja, vietoje akivaizdžiai būtino biurokratijos, o kartu ir valstybės skolos mažinimo Lietuvoje, ruošiamasi dar ir eksportuoti Lietuvos biurokratus ir jų “būtinas” funkcijas į Ameriką.

Rodyk draugams

Retas kuris reikalavimas į rinką įsikišti valdžiai taip tiesmukai parodo tikruosius motyvus, kaip šiandieninis siūlymas nebeleisti naudoti senų taksi automobilių ir nustatyti mažiausią vežimo kainą.

Pasiūlymo rengėjai - profsąjunga - net nevynioja į popierių. Jų žodžiais, taksi automobilių, taksi vairuotojų yra per daug, o tai reiškia, kad vežimo kaina krenta. Profsąjungos siūlymo esmė - sumažinti taksi skaičių ir taip padidinti paslaugos kainą.

Čia pasitelkiami tradiciniai argumentai: kai kurie automobiliai yra seni, negražūs (nors objektyvių „gražumo” kriterijų nepateikta), nedaro garbės miestui. Gerai, kad dar nepaspekuliuota keleivių saugumu, aplinkos tarša ir pan. Tokia profsąjungų praktika - riboti rinkos dalyvių skaičių ir taip didinti kainas - nieko naujo. Kartu čia visu gražumu pasimato, ką reiškia „darbuotojų interesų gynimas. Apribojus konkurenciją, atlyginimai taksi sektoriuje gal ir padidės. Tačiau padidės sąskaita tų vairuotojų, kurie bus išstumti iš rinkos ir nebeteks darbo.

Keista, kad konkurencijos priežiūros institucijos atlaidžiai žiūri į tokią atvirą, prieš vartotojus ir kitus rinkos dalyvius nutaikytą, iniciatyvą.

Rodyk draugams

Kelių savaičių the Economist straipsnis (žr. žemiau) apie vėjo energiją (tekstas žemiau) ir naujas įrašas Master Resource blog‘e vėjo energetiką globalinio atšilimo argumentų fone sukritikuoja iš beveik visų įmanomų pusių.

Economist turbūt niekas nedrįstų apkaltinti „skepticizmu” globalinio atšilimo tema. Tačiau vėjo energija neapsimoka net ir tikint globaliniu atšilimu. Anot the Economist, siekiant CO2 emisijų sumažinimo žymiai tikslingiau yra ne subsidijuoti vėjo energiją, o pirkti CO2 emisijas rinkoje.

Tuo tarpu Master Resource vėjo energetiką kritikuoja gana fundamentaliai. Vėjo energija yra palyginama su girtu vairuotoju - neprognozuojama, sporadiška ir brangiai kainuojanti padaryti ją saugia.

Kuo šie straipsniai įdomūs ir naudingi - tai sveika ir pagrįsta analize. Kitaip tariant, galima tikėti ar netikėti globaliniu atšilimu, bet pagrįstus argumentus atremti yra sunku.

___

Oil rigs to whirligigs

New plans to increase clean power are ambitious and expensive

Jan 14th 2010
From The Economist print edition

THE diameter of a wind turbine capable of generating five megawatts (MW) of electricity is, at 120 metres, roughly that of the London Eye. If it is to be installed in seas 40 metres deep, its pylon and foundations must measure 170 metres or so, half again as high as St Paul’s Cathedral. If it is to stand in the North Sea, it will confront waves that can rise more than ten metres high and winds that can reach over 100 kilometres an hour. And if it is to be part of plans to increase the proportion of electricity generated from renewable sources to something like 30% by 2020 (it is currently 5.5%), it will be one among thousands.

On January 8th the Crown Estate, which administers the seabed around Britain, revealed the preferred bidders for the nine areas seen as suitable for a third round of offshore wind power. These sites could house turbines with a combined capacity of over 30 gigawatts (GW, or 30,000MW), though average energy production would be at best only about a third of that. The largest of the sites, Dogger Bank, is calculated to offer 9GW—six times the worldwide installed base of offshore wind generating capacity in 2009.

That base is growing fast, almost entirely in Europe. The European Wind Energy Association says that just under 200 turbines were installed and attached to electricity grids in European waters in 2009; it puts the capacity currently under construction, almost half of it in British waters, at 3.5gW. Round 3, which requires up to £100 billion of capital expenditure, brings European plans for offshore wind to more than 100GW and would see Britain the largest player (see chart).

The level of ambition is exceptional, if not unprecedented. In the ten years from 1965, Britain’s Central Electricity Generating Board installed 28GW of new power stations. The “dash for gas” in the early 1990s produced 26GW of capacity. Neither was as large an investment as Round 3, but capital expenditure on North Sea oil over the decade from 1975 was on a similar £100 billion scale, in today’s money.

Engineering firms and suppliers that cut their teeth on the rigs built back then are keen to transfer their know-how to today’s challenge. Innovation is vital: the typical deployment rate for today’s smaller turbines has been one every ten days or so, but to deliver Round 3 by the early 2020s requires building up to an average of more than two deployments a day. While the turbines themselves will be fairly standard (if gargantuan), the structures that hold the things up and the techniques to erect them must be improved. An “offshore wind accelerator” programme run by five offshore wind companies and the Carbon Trust, a government-created non-profit organisation, is looking at ways to reduce capital and operating costs, including turbines that stick to the sea floor with suction rather than deep foundations and are thus much easier to put in place.

This sort of research and development could knock almost 20% off the total cost of wind farms far from shore, says Benjamin Sykes of the Carbon Trust (himself a refugee from offshore oil). Just as well: in the past few years the cost of offshore wind has been rising, due to a snarled supply chain and the fall in sterling—a fall which, along with increased demand, could now lure foreign firms to build turbine factories in Britain.

There is, though, a vital difference between this century’s offshore engineering and last century’s. North Sea oil made money. North Sea wind costs money: the offshore industry depends entirely on subsidy. In Britain this is provided through a mechanism called the Renewables Obligation, which requires those who sell electricity to buy an increasing amount of it from renewable sources.

For offshore wind, the obligation currently adds about £90 to the £50 cost of a megawatt-hour of energy. If the alternative to offshore wind is assumed to be natural gas, the subsidy is about £180 for every tonne of carbon dioxide not emitted. That is well over ten times the cost of a tonne of the stuff in the European emissions-trading system. And, as Dieter Helm of Oxford University points out, the subsidies may not actually cut world emissions. As electricity prices in Britain rise to accommodate the subsidy, the chances of industry moving to lower-cost, higher-carbon economies elsewhere rise with them.

Under current legislation, the Renewables Obligation will peak at 15.4% in 2015, which is too low to support Round 3. The government has said that it would like to extend it, and has increased the payments made to offshore wind in the meantime. If the support system is increased enough to deliver 29GW of offshore wind, according to the Carbon Trust it would have to pay out around £60 billion in current terms, maybe more—perhaps twice the cost of the nuclear capacity required to generate the same amount of electricity. You can add to the awe-inspiring engineering achievements of the offshore wind industry an unparalleled ability to make nuclear power look cheap.

Rodyk draugams

Dėl kamščių ir prisnigtų kelių labai ilgai šiandien važiavau į darbą ir klausiau Lietuvos radijo.

Kalbėjo apie kelių valymą. Jau vėlu tikėtis standartinės frazės, jog „žiema kelininkus užklupo nepasiruošusius“. Bet knietėjo išgirsti. Ji vis pradžiugina savo paradoksu.

Tačiau buvau maloniai nustebintas rytinės radijo laidos interviu su Veisėjų seniūnijos seniūnu. Pasakojo, kaip samdo kelius valyti privačius valytojus. Sako, puiku, patenkinti patiems technikos išlaikyti nereikia, tariasi, kaip, kur pirmiau išvalyti - neverkia privatininkai, kad prisnigo.

Vėliau laidoje kalbėjo Kelių direkcijos pareigūnas, prašė žmonių suprasti, kad daro viską, ką gali, kad nuoširdžiai dirba Lietuvos žmonių labui. Kad kelininkai negali dirbti ilgiau nei nustatyta, neturi pinigų trečiajai pamainai ir pan. Ir iš tiesų nuoširdumo ir atsidavimo savo darbui balse netrūko. Aš viskuo patikėjau.

Aišku tik ne tuo, kad valstybės įmonės turi stumti sniegą nuo kelių ir barstyti druską. Nes tik jos gali pasiekti atsakingumo ir atidumo lygį, kuris būtinas apsaugoti eismo dalyvius nuo nelaimių.

Dar vėliau klausytojas klausė, kodėl nepasitelkiama žemdirbių technika. Kurios yra pripirkta, ir su minimaliais pritaikymais būtų galima naudoti.

Pakankamai vietos inovacijoms, paslaugų kokybei pagerinti, o gal ir atsakomybei už žalą tais atvejais, kai nelaimės įvyksta dėl nenuvalyto kelio, kuris turėjo būti už mokesčių mokėtojų pinigus nuvalytas.

Galima tučtuojau privatizuoti kelių valymą ir priežiūrą žiemą. Priežiūros taisyklės jau ir dabar surašytos valandų ir centimetrų  tikslumu (žr. žemiau), kai kurios savivaldybės jau dabar perka paslaugą per viešuosius pirkimus.

Dar viena galimybė pasitraukti Susisiekimo ministerijai nuo transporto priemonės vairo, bet gaila pirštai negali „barankos“ paleisti.

Šaltinis Lietuvos automobilių kelių direkcija http://www.lra.lt/lt.php/eismo_informacija/keliu_prieziuros_ziema_tvarka/25

Valstybinės reikšmės kelių priežiūros žiemą lygių aprašymas

II magistralinių kelių priežiūros lygis. Visi magistraliniai keliai (1,7 tūkst. km) prižiūrimi pagal magistralinių kelių antrąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 4 iki 22 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 3 val. nustojus snigti. Kai oro sąlygos normalios, ant kelių dangos sniego neturi būti. Sningant ir/arba pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 5 cm. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius būtina pabarstyti iki 7 val. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 4 val.

II krašto kelių priežiūros lygis. Visi krašto keliai (5 tūkst. km) prižiūrimi pagal krašto kelių antrąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 19 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 4 val. nustojus snigti. Kai oro sąlygos normalios, ant kelių dangos sniego gali būti iki 1 cm. Sningant ir/arba pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 7 cm. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius būtina pabarstyti iki 8 val. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 8 val.

III rajoninių kelių priežiūros lygis. Visi rajoniniai keliai (14,6 tūkst. km) prižiūrimi pagal rajoninių kelių trečiąjį priežiūros lygį. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val. Šie keliai valomi tik baigus tvarkyti magistralinius ir krašto kelius. Rajoniniai keliai barstomi tik pavojinguose ruožuose (stačiose įkalnėse, staigiuose posūkiuose, ypač intensyvaus eismo (daugiau kaip 1000 automobilių per parą) kelių ruožuose) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų. Leistinas puraus sniego storis, esant normalioms oro sąlygoms, neturi būti didesnis kaip 8 cm. Sningant ir/arba pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 20 cm. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 48 val.

Rodyk draugams

Dainos tekstas:

We’ve been going back and forth for a century
[Keynes] I want to steer markets,
[Hayek] I want them set free
There’s a boom and bust cycle and good reason to fear it
[Hayek] Blame low interest rates.
[Keynes] No… it’s the animal spirits

[Keynes Sings:]

John Maynard Keynes, wrote the book on modern macro
The man you need when the economy’s off track, [whoa]
Depression, recession now your question’s in session
Have a seat and I’ll school you in one simple lesson

BOOM, 1929 the big crash
We didn’t bounce back—economy’s in the trash
Persistent unemployment, the result of sticky wages
Waiting for recovery? Seriously? That’s outrageous!

I had a real plan any fool can understand
The advice, real simple—boost aggregate demand!
C, I, G, all together gets to Y
Make sure the total’s growing, watch the economy fly

We’ve been going back and forth for a century
[Keynes] I want to steer markets,
[Hayek] I want them set free
There’s a boom and bust cycle and good reason to fear it
[Hayek] Blame low interest rates.
[Keynes] No… it’s the animal spirits

You see it’s all about spending, hear the register cha-ching
Circular flow, the dough is everything
So if that flow is getting low, doesn’t matter the reason
We need more government spending, now it’s stimulus season

So forget about saving, get it straight out of your head
Like I said, in the long run—we’re all dead
Savings is destruction, that’s the paradox of thrift
Don’t keep money in your pocket, or that growth will never lift…

because…

Business is driven by the animal spirits
The bull and the bear, and there’s reason to fear its
Effects on capital investment, income and growth
That’s why the state should fill the gap with stimulus both…

The monetary and the fiscal, they’re equally correct
Public works, digging ditches, war has the same effect
Even a broken window helps the glass man have some wealth
The multiplier driving higher the economy’s health

And if the Central Bank’s interest rate policy tanks
A liquidity trap, that new money’s stuck in the banks!
Deficits could be the cure, you been looking for
Let the spending soar, now that you know the score

My General Theory’s made quite an impression
[a revolution] I transformed the econ profession
You know me, modesty, still I’m taking a bow
Say it loud, say it proud, we’re all Keynesians now

We’ve been goin’ back n forth for a century
[Keynes] I want to steer markets,
[Hayek] I want them set free
There’s a boom and bust cycle and good reason to fear it
[Keynes] I made my case, Freddie H
Listen up , Can you hear it?

Hayek sings:

I’ll begin in broad strokes, just like my friend Keynes
His theory conceals the mechanics of change,
That simple equation, too much aggregation
Ignores human action and motivation

And yet it continues as a justification
For bailouts and payoffs by pols with machinations
You provide them with cover to sell us a free lunch
Then all that we’re left with is debt, and a bunch

If you’re living high on that cheap credit hog
Don’t look for cure from the hair of the dog
Real savings come first if you want to invest
The market coordinates time with interest

Your focus on spending is pushing on thread
In the long run, my friend, it’s your theory that’s dead
So sorry there, buddy, if that sounds like invective
Prepared to get schooled in my Austrian perspective

We’ve been going back and forth for a century
[Keynes] I want to steer markets,
[Hayek] I want them set free
There’s a boom and bust cycle and good reason to fear it
[Hayek] Blame low interest rates.
[Keynes] No… it’s the animal spirits

The place you should study isn’t the bust
It’s the boom that should make you feel leery, that’s the thrust
Of my theory, the capital structure is key.
Malinvestments wreck the economy

The boom gets started with an expansion of credit
The Fed sets rates low, are you starting to get it?
That new money is confused for real loanable funds
But it’s just inflation that’s driving the ones

Who invest in new projects like housing construction
The boom plants the seeds for its future destruction
The savings aren’t real, consumption’s up too
And the grasping for resources reveals there’s too few

So the boom turns to bust as the interest rates rise
With the costs of production, price signals were lies
The boom was a binge that’s a matter of fact
Now its devalued capital that makes up the slack.

Whether it’s the late twenties or two thousand and five
Booming bad investments, seems like they’d thrive
You must save to invest, don’t use the printing press
Or a bust will surely follow, an economy depressed

Your so-called “stimulus” will make things even worse
It’s just more of the same, more incentives perversed
And that credit crunch ain’t a liquidity trap
Just a broke banking system, I’m done, that’s a wrap.

We’ve been goin’ back n forth for a century
[Keynes] I want to steer markets,
[Hayek] I want them set free
There’s a boom and bust cycle and good reason to fear it
[Hayek] Blame low interest rates.
[Keynes] No it’s the animal spirits

“The ideas of economists and political philosophers, both when they are right and when they are wrong, are more powerful than is commonly understood. Indeed the world is ruled by little else. Practical men, who believe themselves to be quite exempt from any intellectual influence, are usually the slaves of some defunct economist.”

John Maynard Keynes
The General Theory of Employment, Interest and Money

“The curious task of economics is to demonstrate to men how little they really know about what they imagine they can design.”

F A Hayek
The Fatal Conceit

Rodyk draugams

Šios savaitės leidinyje “Balsas.lt savaitė” perskaičiau man labai patikusį interviu su mafijos investuotoju, šis interviu iš pradžių buvo paskelbtas spekuliantai.lt svetainėje, jį perskaityti galite čia. Pateiksiu įdomiausiai man pasirodžiusias citatas :)

“Mes investuojam labai konservatyviai. Pasijuskite mano kailyje, jums patikėta dalis mafijos pinigų. Ar gi leisite sau daug rizikuoti? Aišku, kad ne. Juk tai nėra „mokesčių mokėtojų“ pinigai. Niekas tikrai nekompensuos praradimų. O sumos tikrai solidžios.”

Paklaustas dėl investavimo į Forex‘ą:
“Nėra poreikio, o ir rizikinga. Kadangi mes veikiam visame pasaulyje, tai, reikalui esant, paskeisti valiutą turime savo greitas ir patikimas priemones. Antra vertus, valiutų rinka yra pakankamai politizuota, t.y. nėra tiek laisva, kiek norėtųsi. Tai padidina riziką. Prisiminkim ir centrinių bankų intervencijas, ir dabartinį JAV dolerių „kepimą“.”

Na, o pabaigai – apie investavimą į Lietuvos įmones ir kaip tokios investicijos jam pasibaigtų:

“Kur ta Lietuva? Kokios ten bendrovės? Mane, geriausiu atveju, į pensiją išlydėtų už tokios rizikos prisiėmimą. Su mūsų pinigais nelikvidžioje rinkoje nėra ką daryti, dėl mažų sumų mes tikrai tiek nerizikuojam.”

Rodyk draugams