Šių metų kovo 12 d. vyko LLRI diskusija iš ciklo „Ekonomika
netikėtose erdvėse“. Muzikologė Zita Kelmickaitė dalinosi savo pastebėjimais
apie verslumo atspindį lietuvių tautosakoje, dainose, papročiuose. Štai ką ji
sakė apie skolas:

Užtat
lietuviai labai tikėdavo skolomis – jas stengdavosi atiduoti iki Kalėdų. Visa
tai Z.Kelmickaitė aiškina kaimo bendruomenės uždarumu. „Dėl to niekada negalėjo
būti priešingai“, - kalbėjo docentė.

Toks požiūris į skolas matomas ir patarlėse
ar priežodžiuose
:

Aimanuok
neaimanuok, o skolą atiduok.

Brenda
per skolas kaip kiaulė per balas.

Trys
sunkūs darbai žmogui ant svieto: poteriai kalbėt, seni tėvai mityt, skolą
atiduot.

Kad
ir be duonos valgyti, bile skolos nebūtų

Tik
tinginys rąžos prie skolos.

Geriau
be skolų skurdžiai gyventi, negu su skolomis trumpai paponauti.

Geriau
alkanam gulti, nei su skolomis keltis.

Tačiau panašu, prieš kelias dienas Seime įregistruotas
Fizinių asmenų bankroto įstatymas nori visa tai pakeisti. Nurodoma šio įstatymo
paskirtis – apsaugoti nemokų fizinį asmenį nuo nuskurdimo ir atkurti jo mokumą.
Kitaip tariant, įstatymo paskirtis galimybė nubraukti skolas. Tikslas apsaugoti asmenį nuo nuskurdimo pagirtinas. Tačiau, kas tokiu atveju apsaugos paskolinusius. Ar norėtumėte, kad
jums skolingas asmuo paskelbtų bankrotą ir paaiškėtų, kad jo turto ir pajamų
nepakaks jūsų skolai grąžinti? Be to, ar skolininkai tikrai darys
atsakingus sprendimus su paskolintais pinigais, kai žinos, kad yra būdas
skolomis atsikratyti?

Patiko (0)

Rodyk draugams