K. Prunskienės pareiškimą apie tai, kad būtiniausioms maisto prekėms
reikia taikyti PVM lengvatą buvo galima numatyti. Ministrė nepasakė nieko
naujo, tačiau šis siūlymas kritikuotinas ne dėl originalumo stokos, bet dėl to,
kad jis neveiksmingas.

Visų pirma, reikia priminti, kad lengvatiniai tarifai jau
yra taikomi šaldytai mėsai, šaldytai paukštienai,  žuvims ir ekologiškiems
maisto produktams. (O koks PVM lengvatos poveikis ekologiškų produktų 
kainoms galite įsitikinti prekybos centro salėje). Valstybės kontrolė ne per
seniausiai atliktame tyrime konstatuoja,
kad PVM lengvatos turėjo tik netiesioginį (paukštiena ir šviežiai atšaldyta
mėsa) ir trumpalaikį poveikį (šviežiai atšaldyta mėsa). PVM lengvatos
išskiriamos kaip viena iš galimų laikino kainų mažėjimo priežasčių, tačiau
pabrėžiama, kainų mažėjimą lėmė pigesnis importas ir mėsos supirkimo kainos.

PVM lengvatų šalininkai ekonominius sprendimus įsivaizduoja
statiniame vakuume arba ceteris paribus taisyklės rėmuose. Taip, PVM lengvata
gali sumažinti kai kurių produktų kainas. Tačiau prekės kaina tai nėra „kaštai
plius nustatyta pelno marža“, o prekybiniai nėra robotai ar centrinio planavimo
komiteto nurodymų vykdytojai. Todėl ir sumažintas PVM tarifas neprivalo
atsispindėti kainoje.

Prekės kaina yra paklausos ir pasiūlos rezultatas. Todėl
sumažinus kai kurių prekių gamybos kaštus, kainų kritimas yra galimas, tačiau
nei garantuotas, nei neišvengiamas. Esant dabartiniam vietinės ir užsienio
paklausos lygiui kaštų sumažėjimas greičiau garantuos didesnę pelno maržą. Tai
ypač aktualu turint galvoje, kad PVM lengvata veiktų iš esmės paskutiniame prekės
etape – pardavime, kur prekės kaina yra nulemta kainodaros. PVM lengvatos
beveik garantuotas poveikis – padidėjęs prekybininkų pelnas, kas, be abejo, iš
esmės nėra blogas dalykas, tačiau kritikuotinas todėl, kad pasiekiamas dėl
valstybės intervencijos ir preferencinių sąlygų suteikimo.

Jei PVM norima sumažinti tam, kad sudaryti palankesnes (kiti
sako „lygesnes“) sąlygas vietiniams gamintojams konkuruoti su įvežama
produkcija, tuomet manipuliuoti skurdžiųjų gyventojų gynimo argumentu yra
negražu, o konkurencijos sąlygų sulyginimą (jei jos iš tikro nelygios) reikia
analizuoti visai kitais argumentais (bet čia jau kita tema). Galiausiai, jei
taip renkami politiniai dividendai rinkimams - tai yra dar negražiau.

Rodyk draugams