BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žilvinas Šilėnas: Kas bijo “Maximos”?

Jei leisite lyrinį nukrypimą, tai kai kurie žmonės yra mažų
mažiausiai keisti. Atrodytų kas jau kas, bet brandų socializmą išgyvenę žmonės
turėtų vertinti tokius dalykus, kaip šiuolaikiniai prekybos centrai. Jei ne
dėl  prekių gausos, tai bent dėl
galimybės išreikšti vartotojo laisvę ir balsuoti savo pinigais. Tačiau nereto
neva gerą skonį, socialinę atsakomybę, tvarią plėtrą ir kitokias indulgencijas demonstruojančio
piliečio požymis tampa ir prekybos centrų nemėgimas. Pasirodo, prekybos centrai
kuria vartotojišką visuomenę, o ne vartotojai; žmonės nevaikšto į bažnyčią
todėl, kad eina į prekybos centrą; paaugliai alkoholio nusiperka ne todėl, kad
jo jiems nuperka suaugusieji, o todėl, kad prekybos centruose leidžiama
savitarna ir pan. Atleiskite už agregaciją, bet ji yra identiška nemeilę prekybos centrams demonstruojančių minties logikai. Galiausiai, keičiantis ekonomikos struktūrai, naujiesiems ir
seniesiems „darbo liaudies gynėjams“ sparčiai netenkant klientūros, prekybos
centro kasininkas tapo nauju, neva apsaugos reikalaujančiu išnaudojamuoju. Mises.org spausdina įdomų straipsnį
apie panašų fenomeną su Wal-Mart‘u JAV.

Čia belieka pasidžiaugti, kad lietuviai šioje srityje nėra
unikalūs, ir paliūdėti, kad dažnas lietuvis globalizacijos sąlygotus
informacijos srautus naudoja antiglobalistinių ir šiaip antikapitalistinių
nuotaikų ugdimuisi. Būtų įdomu, kiek Lietuvos antiglobalistų (ypač jaunų) tokiais
patapo dėl „importuojamo antiglobalizmo.“ 

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Pienas, pienas, pienas

Na štai dar vienas atvejis, kuomet, deja vėl galima sakyti, „Argi
mes taip nesakėme?“ Viena iš piktinimosi kylančiomis pieno kainomis priežasčių,
bent jau tarp valdžios atstovų, buvo neva tai, kad štai ūkininkui tenka tik
maža galutinio produkto kainos dalis. Buvo teigiama, kad liūto (bet ne LEO LT) dalis atitenka prekybininkams
ir perdirbėjams (kurie nuteisti buvo dar prieš prasidedant teismui).

Ne valdininkų (ir juo labiau
ne LLRI) darbas nustatinėti kaip pasiskirsto pajamos už parduotą produktą. Įdomu,
kaip šiame kontekste nuskambės žinia, kad pieno
supirkimo kainos išaugo 53 proc
.?

Vienareikšmiškai – paklausos ir pasiūlos dėsniai veikia. Didėjanti
paklausa didina kaina; didėjant produkto kainai, gamintojai skatinami gaminti
daugiau. Jie taip ir darytų, jei norint melžti pieną prieš tai nereiktų dar
nusipirkti pieno gamybos kvotų, t.y. leidimų gaminti. Kokį poveikį išaugusios
maisto produktų paklausos fone turi ES Žemės ūkio politikos suvaržymai, kurių
esmė – mažinti gamybą, paliksiu skaitytojų įžvalgai.

Rodyk draugams