BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Adolfas Mackonis: Įstatymų darybos Lietuvoje ypatumai II

Šiuo metu Seime kone baigiamas ruošti Darbo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (XP-2307(3)). Kaip neretai būna įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose, taip ir šio įstatymo projekto aiškinamajam rašte išdidžiai pareiškiama, jog „įstatymo įgyvendinimas teigiamai įtakos verslą ir jo plėtrą“. Šią teigiamą įtaką lems darbdaviui sugriežtintos tam tikros darbuotojų informavimo ir konsultavimo prievolės, palengvintos darbuotojų streiko paskelbimo sąlygos ar, pavyzdžiui, panaikintos alternatyvos, kokiais būdais darbdavys gali susitarti su darbuotojais dėl darbo viršvalandžių.


 


Nežinau, kaip kitiems žmonėms, bet asmeniškai šio įrašo autoriui, jei šis būtų verslininkas, toks darbo kodekso pakeitimas (kitoms sąlygoms nepakitus), jei ir nesumažintų noro, pavyzdžiui, plėsti savo verslo, tai tikrai to noro nepadidintų. Taigi šie pakeitimai darys teigiamą įtaką tik tada, jei sąvoka „teigiamai“ yra suprantama kaip verslo sąlygų ir galimų pasirinkimų pasunkinimas ar pagriežtinimas. Kitaip tariant, įstatymo projekto aiškinamajame rašte aiškiai paskelbiama, jog, šiek tiek hiperbolizuojant, įstatymų leidėjams pats geriausias verslas yra negyvas verslas.


 


Negi taip sunku išlikti sąžiningam ir paaiškinti, kad verslo sąlygos aukojamos dėl vienų ar kitų socialinės politikos tikslų, o ne išdidžiai meluoti, kad viskas bus labai gerai?

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Centrinis planavimas kitais vardais

Nenoriu, kad šis
blog‘as pavirstų į „nemėgstu ES“,nes ES idėja man yra patraukli.
Bet, atrodo, kad dar net nepasiekusi tikro laisvo prekių, paslaugų ir gamybos
veiksnių judėjimo, ES transformuojasi į centralizuotą super-valstybę. Dar blogiau
- ekonomikoje pradeda dominuoti centrinio planavimo idėjos. Taip, centrinio
planavimo. Galima jas pavadinti jas „moderniomis“, „tvariomis“ ar „atitinkančiomis
XXI amžiaus iššūkius“, tačiau esmės tai nekeičia. Jei valstybė nustato tam
tikrų produktų kainas, tai yra centrinis planavimas. Ar valstybė tai padaro per
Gosplan‘ą, ar tiesiog įsakydama privačioms bendrovėms sumažinti kainas – esminio
skirtumo čia nėra. Lieka tik privačios nuosavybės ir asmens laisvės fasadas.

Kas dar blogiau,
šis nukrypimas yra vadinamas „progresu“, o pati ES didžiuojasi tampanti „pasaulio
reguliatoriumi“ (apie tai jau yra rašęs mano kolega Remigijus). Štai pranešimas
apie komunikatą Bendroji
rinka XXI a. Europai
skelbia:

<…> Kodėl skaitmeninių fotoaparatų kainos
kaimyninėse šalyse kartais skiriasi net 30 %? Kodėl bankų sąskaitų tvarkymas
vienose ES valstybėse narėse yra nemokamas, o kitose – mokamas? Žinoma, kainų
skirtumus iš dalies gali lemti nevienodas gyvenimo lygis regionuose arba
nevienodos klientams teikiamos paslaugos, bet kartais tokie kainų skirtumai
verčia manyti, kad sudaromi karteliniai susitarimai, ribojama laisva
konkurencija arba kainos nustatomos neskaidriai, taip iškraipant vartotojų
pasirinkimą.

Europos piliečiai turi teisę tikėtis konkrečių
rezultatų iš bendrosios rinkos. Štai kodėl Europos Komisija įsipareigojo
įdiegti naują vartojimo prekių rinkos priežiūros sistemą (Consumer MarketWatch),
kuria siekiama ne tik kontroliuoti prekių kainas ir saugą, bet ir rūpintis, kad
vartotojai būtų patenkinti.

Šia nauja sistema tęsiama praėjusių metų lapkričio
mėnesį pradėta vidaus rinkos modernizavimo iniciatyva,
dėl kurios jau pasiekta teigiamų rezultatų telekomunikacijų ir energetikos
sektoriuose. <…>

Kodėl ES lygmeniu
turėtų rūpėti, kad bankai skirtingose šalyse ima skirtingus mokesčius –
neaišku. Jei „teigiami rezultatai telekomunikacijos srityje“ yra vasarą įvykęs vienašališkas
tarptinklinio ryšio kainų nustatymas, tai nuo tokio „modernumo“ reikia
saugotis. „Modernumas“ nėra savaiminė vertybė, be to, kainų reguliavime nieko
modernaus nėra. Dar Hamurabio ar Senovės Egipto laikais kainos buvo reguliuojamos ir
turėjo tokių pat neigiamų pasekmių:

<...> „Jei asmuo samdo laukų darbininką,
privalo jam atseikėti 8 gurus grūdų per metus“; „jei asmuo samdo piemenį,
privalo jam duoti 6 gurus grūdų per metus“; „jei asmuo nuomoja 60 tonų valtį,
už nuomą privalo sumokėti šeštąją sikelio dalį sidabro per dieną“ <...>

Centrinio
planavimo idėjos Rytų Europoje buvo efektyviai diskredituotos sovietų laikais,
tad atrodė, kad kur jau kur, bet Lietuvoje visi puikiai žino, prie ko tai
priveda. Vakariečiai turėjo galimybe pajusti tik švelnesnę centralizuoto planavimo
formą. Ir tai – centralizuoto planavimo sukelti sunkumai, kairiai nusiteikusių
politikų sėkmingai įvardijami kapitalizmo, o ne centrinio planavimo trūkumai.

Vardai yra svarbi
mąstymo dalis. Neįvardijant daiktų tikraisiais vardais galima smarkiai apsigauti.

Rodyk draugams