BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žilvinas Šilėnas: Globalizacija yra gerai. Na ir kas?

Šios savaitės The
Economist
primena, kad nepaisant visos retorikos ir klaidingų politikų
samprotavimų, globalizacija atnešė daugiau naudos, nei žalos. Tokios žinios
ypač svarbios kasdieniniame diskurse, kuris yra visiškai iškreiptas. Paprastoms
tiesoms (pvz., mainai yra abipusiškai naudingi (net jei vienai pusei jie
naudingi labiau), prekyba nėra nulinės sumos žaidimas (zero sum game), darbo
vietos nėra gerovės šaltinis ir t.t. yra klijuojamos teorijų ar akademinių
prasimanymų etiketės. Tuo tarpu įvairioms ekonominės fikcijos, pvz., valstybei
reikia finansiškai remti verslą, arba konkurencija yra „nesąžininga“ (nes,
tarkim, darbuotojai Kinijoje turi mažiau socialinių garantijų) pristatomos kaip
realaus gyvenimo tiesos. Nieko nuostabaus, kad tokioje aplinkoje, net ir pačiam
objektyviausiam ir nepopulistiškiausiam politikui,  tinkamą sprendimą priimti yra sunku.

Kita vertus, kas
iš to. Politika nėra objektyvus ginčas, kuomet besiginčijantys yra sąžiningi, atviri,
o tiesos nevadina melu. Politika, skirtingai nei mokslas, nėra tiesos
ieškojimas. Politikoje svarbu ne surasti tiesą, o įtikinti žmones. Todėl nei
vienas racionalus politikas nebus tiek savižudis, kad bandytų pakeisti žmonių ekonominį
pasaulio suvokimą (apie
šališką supratimą rašiau ir anksčiau
). Blogi sprendimai leidžia išsilaikyti
netvariai ekonomikos struktūrai išsilaikyti, tačiau tokią ekonominę struktūrą išlaikyti
reikia vis daugiau valdžios pastangų, todėl globalizacija atrodo vis
grėsmingesnė ir t.t.. Užburtas ratas sukasi.

Tik įdomu, kodėl
šioje vietoje tradiciniai intervencionistai nerėkia „market failure“? Atsakymas
iš dalies pateiktas straipsnyje. Kuo labiau verslas tampa tarptautiniu, tuo
mažiau jis priklauso nuo vietinių politikų ar biurokratų malonės. O kas jau
kas, bet valdžia labai nemėgsta konkuruoti su kita valdžia.

Rodyk draugams

Remigijus Šimašius: “Konkurencijos” gynėjai – Konstitucijos pažeidėjai!?

Konkurencijos taryba paskelbė nutarimą byloje, kuri sulaukia daug dėmesio: dėl pienininkų kartelio arba ne. Tikrai svarbus dalykas. LLRI iškart atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos tarybos pirmininko tarsi tarp kitko pasakyti žodžiai apie tai, kad asociacijos – kartelių buveinės yra labai pavojingi ir pakimba tokiu Damoklo kardu virš visų, kurį laikantys siūleliai vis silpnesni ir silpnesni. Dar daugiau: LLRI atlikta studija rodo, kad Konkurencijos taryba ne kiek saugo konkurenciją, kiek ją reguliuoja, ir daro tai ne tiek vardan konkurencijos, kiek vardan gražesnio atsiskaitymo Europos Komisijai.


 


Šįkart - nutarime dėl pieno - bent jau kiek galima spręsti iš pranešimo spaudai, yra gana keistų dalykų. Pavyzdžiui: „Narystė asociacijoje savaime nesuteikė galimybės gauti konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos. Ją galėjo gauti tik tos asociacijos narės, kurios taip pat sutiko atskleisti savo duomenis, pasirašydamos atitinkamus leidimus, kad tokia informacija gali būti naudojama”. Kyla klausimas, o koks skirtumas įstatymo prasme – visos asociacijos narės gavo informaciją, ar tik tos, kurios prisijungė prie tam tikros duomenų keitimosi praktikos… Kyla ir daugiau klausimų, kuriuos buvome išsakę rudenį vykusiose diskusijose dėl pieno kainų (pvz., čia).


 


Abejonės abejonėmis, bet analizuoti norisi ne pranešimą spaudai, o patį nutarimą. Deja, kitą dieną po nutarimo ką mes randame toje Konkurencijos tarybos interneto puslapio vietoje, kur turi būti paskelbtas pats nutarimas? Nieko!!! Telefonu paaiškinama, kad nutarimas bus paskelbtas kai bus surašytas protokolas. Kada – neaišku… Keistai visa tai susišaukia su dar rudenį spaudos konferencijoje Konkurencijos tarybos pareigūnų išdėstytu pareiškimu, kad nustatėme kartelį, nors dar negalutinai.


 


O dabar dėl Konstitucijos. 2006 metais Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad kai teismas priima galutinį sprendimą byloje, tai turi būti iš karto paskelbta jei ne visas sprendimas, tai bent jau tokia informacija, iš kurios matytųsi jo pagrindimas ir motyvai. Konkurencijos tarybos vienintelis apskelbtas dokumentas – pranešimas spaudai – akivaizdžiai to neatitinka. Paties nutarimo reikšmė – irgi neabejotina ir tikrai nemažesnė nei daugelio Teismuose sprendžiamų bylų. Tik pagalvokime – ar daug yra tokių bylų, kuriose paskirta per dviejų milijonų bauda atrodytų baudos adresatams nedidelė ir jie dėl to atvirai džiūgautų?..


 


Taigi, laukiam nutarimo teksto su nekantrumu ir jį tikrai paanalizuosim, o kol kas aišku viena – Konkurencijos tarybos darbas tikrai neatitinka tų standartų, kurių iš jos tikimasi.

Rodyk draugams