BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva. Įsikibę ne į savo litus

Kaip rašoma Delfi straipsnyje “Seime – nerimas dėl prokurorų dėmesio politikų automobilių nuomai”, prokurorai pradėjo domėtis sudarytomis automobilių nuomos sutartimis. Labiausiai mane sudomino Seimo kanclerio J. Milerio pastebėjimas, kad sumažinus parlamentinei veiklai skiriamas lėšas, Seimo nariai atsisakė brangesnių mašinų ir pradėjo nuomotis pigesnes. Taigi, išlaidų limitų sumažinimas padeda sumažinti nepagrįstą Seimo narių išlaidavimą.

Tačiau pinigų parlamentinei veiklai sumažinimas nepašalina galimo piktnaudžiavimo, kai politikai sugeba apeiti formalų reikalavimą neturėti išperkamosios nuomos sutarčių. Kaip rašoma tame pačiame straipsnyje, išperkamosios nuomos sutartį pasirašo ne Seimo narys, o išperkamosios nuomos bendrovė su automobilį parduodančia įmone, o ta įmonė įsipareigoja iš lizingo bendrovės nupirkti automobilį ir už likutinę vertę parduoti jį Seimo nariui.

Tai – Seimo narių pavyzdys visai visuomenei, kaip elgtis turėtų paprasti mokesčių mokėtojai. Jeigu žmonės mokytųsi apsukrumo iš Seimo narių, tikėtina, kad valstybės biudžetas būtų kiek kiauresnis (tik skirtumas tas, kad žmonės nenori atiduoti savo uždirbtų pinigų, o Seimo nariai kabinasi į mūsų pastangomis uždirbtus ir į biudžetą ne sava valia atiduotus litus). Kadangi mokesčių mokėtojų lėšos ir toliau finansuoja Seimo narių automobilių pirkimą, o Seimo nariai niekuo nesiskiria nuo kitų dirbančiųjų, kurie negauna lėšų trintukams, drožtukams ar BMWukams, išlaidų parlamentinei veiklai turėtų būti atsisakyta.

Ši istorija atskleidžia neįtikėtiną dalyką. Pasirodo, anksčiau to daryti nesugebėję Seimo nariai dabar jau gali persėsti iš 1800Lt/mėn į 1100 Lt/mėn nuomos mokesčio automobilį!! Kažkodėl Seimo narius pradeda tenkinti pigesnių automobilių saugumas, komfortabilumas ar reprezentatyvumas. Belieka sumažinti lėšas parlamentinei veiklai iki nulio ir pažiūrėti, ar Seimo narių užgaidas sugebės patenkinti jų pačių arba Seimo autoūkio automobiliai, o gal net viešasis transportas?

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas. Alkoholio kontrolės politikoje vien kraštutinumai

Anksčiau LNK peliukai laidė maždaug tokį sąmojį apie G. W. Bushą. „Gerė žmogus 40 metų, gėrė, po to staigiai metė. Ir pažiūrėkit, kas gavosi. Jo, nereikia staigiai mesti gerti, oi nereikia.“ Ši istorija yra skirta iliustruoti apie puolimo į kraštutinumus absurdą. Deja, kol kas alkoholio politikoje Lietuvoje kraštutinumas yra norma.

Kažkodėl diskusijose apie alkoholį normalus, dirbantis ir visuomenei naudingas žmogus Lietuvoje yra pamirštamas. Diskusiją formuoja „šventeivų“ diktatas neva „prasigėrusioms“ masėms.

Argumentacija čia labai paprasta: suaugęs žmogus yra alkoholio pramonės įkaitas, suaugęs žmogus negali atsispirti reklamai. Suaugęs žmogus, kuris kiaurą dieną veikia svarbius ir sudėtingus darbus, yra prilyginamas kvailam vaikui. Neva buhalteris, ruošiantis milijonines finansines ataskaitas, gaisrininkas, žvelgiantis į ugnį, ar net dažnai parodijuojamas „kranininkas“ alkoholio skyriuje tampa neįgalūs priimti sprendimus – pirkti, nepirkti ir kiek pirkti.

Suaugęs žmogus, perkantis butelį vyno, alaus ar degtinės yra prilyginamas Pavlovo šuniui, kuris pamatęs butelio atvaizdą televizoriuje, puola pirkti alkoholį. Tai neva galima sustabdyti tik atimant iš suaugusio žmogaus jo uždirbtus pinigus (apmokestinant prekę ), neleidžiant nusipirkti (uždarant parduotuves anksčiau), ar draudžiant stimulą (alkoholio reklamą).

Lietuvoje yra žmonių, turinčių problemų su alkoholiu. Nesiimsiu spręsti ar dalinti diagnozių. Bet tuomet alkoholikų gydymas akcizais yra tas pats, kas narkomanų gydymas pakeliant heroino kainą.

Dažnai naudojamos spekuliacijos apie vaikus čia iš vis ne vietoje. Branginti alkoholį, drausti reklamą, tam, kad atpratinti vaikus nuo gėrimo yra tas pats, kas išleisti įstatymą, draudžiantį vaikui vairuoti automobilį. Tiek automobilio vairavimas, tiek alkoholio įsigijimas vaikams ir taip jau yra draudžiami įstatymu.

Atmetus vaikus, ir taip vadinamus „ligonius“, visi likę – suaugę, sąmoningi, savarankiški ir už savo sprendimus kasdien atsakantys piliečiai, galėtų duoti vertingų patarimų patiems Seimo nariams.

Rodyk draugams