BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žilvinas Šilėnas: Biurokratas ir Briuselyje biurokratas

Kartais apima jausmas, kad tik Lietuvoje įmanoma tai, kad koks nors vienas Seimo narys, nuo valstybės slepiantis mokesčius, registruojantis automobilį ne Lietuvoje, pradeda dėtis pensininkų draugu. Arba kad koks nors kitas Seimo narys/ė teatrališko rūpesčio surauktu veidu gyvenimo būdo laidoje pasakoja apie tai, kaip jų šeima taupo maistui ir pragyvenimui. Arba, kad visa grupė Seimo narių maniakiškai įsikibę brangių automobilių (išperkamosios) nuomos, seka pasakas apie būtinybę apsaugoti nacionalines vertybes.

Bet štai „maloniai nuotaiką praskaidrina” ir broliškosios Europos Sąjungos biurokratai. Pastarieji pasirodo paskelbė streiką, nes šiais metai jiems nenorima didinti atlyginimų! Išgirdote teisingai, streikas vyksta net ne dėl to, kad vyksta koks nors atlyginimų mažinimas (kas būtų visiška natūralu ekonominio sunkmečio metais), o dėl to, kad nevyksta algų didinimas.

Net nebežinau ką čia ir bepridurti. Begyvenant aplinkoje izoliuotoje nuo realaus pasaulio, matyt, išsivysto visiškas atitrūkimas nuo realybės.

Economist blog‘as gana vaizdžiai palygino ES biurokratų su viduramžių Kinijos dvaro valdininkų gyvenimą - nuobodus, paauksuotas narvelis.

Prisipažinsiu, aš suprantu abi puses. Turint galvoje, kad atlyginimų sistema buvo sutarta seniai, jos ignoravimas, bent jau teisiškai, yra sudėtingas. Kita vertus, turint galvoje, kad viešojo sektoriaus atlyginimai kai kuriose šalyse, pvz., Airijoje ar Latvijoje yra smarkiai karpomi, ES šauniausiųjų noras pasidovanoti sau didesnį atlyginimą atrodo keistai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad jie ir taip turi aibę privilegijų. Nuo neapmokestinamų atlyginimų, išmokų būstui , išmokų vaikams ir subsidijuojamas vietas Europos mokyklose, iki „emigrantų išmokų”, kurios mokamos net ir tiems, kurie Briuselyje gyvena jau daug metų.

Life on the EU gravy-train is not to be envied, Economist

Privačiame sektoriuje atlyginimą iš esmės nustato tavo darbo rezultatai. Tuo tarpu atrodo, kad valdžios sektoriaus atlyginimai nustatomi pagal tai, kiek žmogui reikia kompensuoti, kad jis imtųsi tokio sunkaus ir nedėkingo darbo - būti valdžioje (ar bent jau dirbti valdžiai). Kiek pamenu, anksčiau Seimo nariai argumentuodavo, kad, būdami Seime, jie praranda kvalifikaciją, nebegali grįžti į darbo rinką ir pan., ir todėl nebeišrinktiems Seimo nariams reikėtų mokėti periodines išmokas (rentas).

Ką gi, situacija tikrai nepavydėtina. Bet, kaip primena, the Economist, anksčiau būdavo blogiau. Aukščiausiais viduramžių Kinijos dvaro valdininkais galėdavo būti tik eunuchai.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Nesąmonių neverta tobulinti

Kolega Giedrius Kadziauskas, teigdamas, kad „panaikinti nesąmonei - reikia studijos“ buvo per daug mandagus. Savo prikurtų nesąmonių valdžia nenaikina net tada, kuomet realybėje mato nesąmoningas nesąmonės pasekmes. Dar daugiau, nesąmonių nenaikina net ir tada, kai patys tų nesąmonių nesugeba paaiškinti.

Kalbu apie „Verslo žinių“ aprašytą situaciją, (vz.lt – kol kas nepilnas straipsnis). Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas priimtas jau beveik 10 metų, tačiau kol jo vykdyti nesiėmė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), tol jis realiai neveikė ir didelių problemų nekėlė. Tačiau įstatymą pradėjus vykdyti, pasirodė ir visas jo gražumas. Pasirodo, už žemės ūkio produkciją įstatyme numatytu terminu reikia atsiskaityti net ir su užsienio tiekėjais. Net jei tiekėjai ir patys sutinka su ilgesniu atsiskaitymo terminu. (priešingu atveju – reikia mokėti palūkanas).

Paprašius išaiškinti tokį sprendimą valdžia tesugebėjo pasakyti, kad teisės aktų aiškinimas – ne jų darbas. Nuostabu. Nesąmones leisti ir versti verslą pagal jas gyventi – valdžios darbas. Nesąmones bent jau paaiškinti – jau nebe (žemiau - ŽŪM atsakymas, “Verslo žiniose” dar ir panašus Finansų ministerijos atsakymas)

Šis atvejis su atsiskaitymo terminais iliustruoja ir kitą problemą. Panašūs įstatymai buvo ir yra stumiami pasitelkus prekybos centrų baubą, t.y. problema tai – kad prekybos centrai laiku neatsiskaitinėja su tiekėjais. Spėju, kad net nemaža dalis objektyvių stebėtojų apie šiuos įstatymus galvoja maždaug taip „Gal ir negeras įstatymas, bet su tais prekybos centrais reikia kažką daryti“.

Grįžkime į realybę ir truputį palikime prekybos centrus. Problemos dėl įstatyme numatytų atsiskaitymo terminų kyla ir tiems žemės ūkio produktų rinkos dalyviams, kuriems šis įstatymas neva turėjo padėti. „Verslo žinių“ aprašytame atvejyje – perdirbėjams. Kitaip tariant bandant įgelti prekybos centrams, tyčia ar netyčia, nukentėjo ir visi kiti rinkos dalyviai.

Taikant tikrai skaidrias ir nediskriminacines teisines priemones logiškai neturėtų būti galima išskirti vieno rinkos dalyvio (t.y. prekybos centrų) ir jam taikyti specialius apribojimus; taigi apribojimų pasekmes jaučia visi grandinės žaidėjai. Taigi užsiimti nesąmonės tobulinimu - bergždžias darbas. Minėto įstatymo nereikėjo nei prieš 10 metų, nei dabar.

Rodyk draugams