clip_image001

Praėjusią savaitę baigėsi dešimt metų trukęs absurdo teatras. Iš dalies džiugu kad pagaliau baigėsi, iš kitos pusės labai gaila, kad iš viso prasidėjo ir truko taip ilgai. Kalbu apie garsiąją „Microsoft“ bylą Europos Komisijoje. Viskas prasidėjo prieš dešimt metų, kai vienas iš dalykų kuriais įmonė buvo apkaltinta buvo tai, jog kartu su „Windows“ automatiškai į kompiuterius būdavo įdiegiama ir interneto naršyklė „Internet Explorer“. Europos Komisija argumentavo, jog tokiu būdu vartotojams yra nesuteikiama teisė pasirinkti, kokią interneto naršyklę jie nori naudoti. Bylos nagrinėjimas užtruko nežmoniškai ilgai, „Microsoft“ teko sumokėti 5,175 milijardo litų baudų ir galiausiai programinės įrangos gigantas sutiko penkeriems metams įsipareigoti vartotojams pateikti pasirinkimo lentelę su populiariausiomis interneto naršyklėmis.

Per dešimt bylos nagrinėjimo metų Europos Komisija taip ir nesusiprato, jog įmonė niekada nevertė vartotojų naudoti jų produkciją, jie visada galėjo pasirinkti „Apple“ kompiuterius su jų operacine sistema, visada turėjo galimybę įsidiegti „Linux“ operacinę sistemą, arba iš viso nesinaudoti kompiuteriu. Netgi pasirinkus „Windows“ operacinę sistemą, niekas nevertė vartotojų naudoti „Internet Explorer“ naršyklės, juk buvo galima parsisiųsti „Mozilla Firefox“, „Opera“ ar kurią nors kitą naršymo programą ir tam tikrai nereikia būti kompiuterių žinovu ar specialistu. Problemos niekada nebuvo, ją tiesiog sukūrė išradingos biurokratų galvos, argumentuodamos tuo, jog „Microsoft“ būdamas rinkos lyderė, piktnaudžiauja savo padėtimi, yra bloga todėl, kad yra didelė.

Viena didžiausių konkurencijos politikos Europos Komisijos istorijoje bylų vyko dėl to, jog „Microsoft“ parduodama vieną produktą, pridėdavo priedą, papildomą programą. Šaržuojant situaciją, tokia pati byla galėtų būti iškelta labai populiarių batų pardavėjui, už tai, jog jis ar ji perkant batus dovanų prideda tik vienos rūšies kojinių porą. Komisija šioje situacijoje būtų įpareigojusi pardavėją leisti pirkėjui pasirinkti, kokią porą kojinių jis nori gauti dovanų. „Aš pirksiu jūsų produktą, bet vietoje šių dovanojamų raudonų kojinių, aš norėčiau gauti mėlynas kojines, jeigu nesutinkate, Jūs piktnaudžiaujate savo padėtimi“ – panašiai turėtų skambėti šioje byloje ginamo vartotojo priekaištas.

Savo kalboje gruodžio 16 dieną Europos Komisijos konkurencijos politikos komisarė Neelie Kroes puikiai iliustravo situacijos absurdiškumą teigdama jog „dabar, pirmą kartą per dešimt metų, interneto vartotojai Europoje turės efektyvų ir nešališką pasirinkimą tarp „Microsoft Internet Explorer“ ir konkuruojančių interneto naršyklių, tokių kaip „Mozilla Firefox“, „Google Chrome“, „Apple Safari“ ir „Opera." Tai tiesiog netiesa, vartotojai visus dešimt metų galėjo pasirinkti, o jų pasirinkimams kaip ir anksčiau, taip ir dabar, įtakos turi tūkstančiai aplinkybių ir priežasčių.

Neelie Kroes tęsia sakydama, jog „situacija buvo tokia, kaip nuėjus i prekybos centrą lentynoje būtų pateikiamas tik vieno gamintojo šampūnas, o kitų gamintojų šampūnai būtų paslėpti ir ne visi apie juos žinotų. Šiandien mes sakome, kad visų gamintojų produktai turėtų būti ant lentynos“. Bet juk „Microsoft“ savo lentyną pasauliniame prekybos centre pasistatė patys, o kitų gamintojų produkcija niekada nebuvo niekur paslėpta, tiesiog jų lentynos šiek tiek mažesnės.

Juokinga ir linksma, tik gaila, jog bilietus į šį spektaklį teko pirkti visiems Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams, ir man, ir jums.

Rodyk draugams