BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva. “Ne” ES mokesčiui

Europos Sąjungos biudžetas yra finansuojamas iš trijų šaltinių: “tradicinis” pajamų šaltinis yra muito mokesčiai, šalys daro įnašus nuo surinktų pridėtinės vertės mokesčio pajamų, bei nuo BNP. Nepaisant to, kad šie šaltiniai užtikrina pakankamai lėšų ES biudžeto finansavimui, laikas nuo laikos pasigirsta nuomonių dėl naujo Europos Sąjungos mokesčio įvedimo, kuris patektų tiesiai į ES biudžeto katilą. Kalbos apie tai atsinaujino šią savaitę, kai Liuksemburgo Finansų ministras Luc Frieden išreiškė nuomonę, jog Europos Sąjungoje turėtų būti įvestas ES mokestis. Kaip ministro žodžius cituoja Daily Telegraph, ypač tinkamas būtų kai kurių finansinių sandėrių apmokestinimas arba Europos aplinkos apsaugos mokestis, pvz. apmokestinantis CO2. Argumentuojama, kad toks mokestis duotų ES piliečiams “tiesioginį ryšį” su ES. Raginimui įvesti ES mokestį jau pasipriešino Vokietijos finansų ministerija, teigianti, kad toks mokestis yra nereikalingas, nes jau dabar ES turi pakankamai pajamų.

Analizuojant “tiesioginio ryšio” su ES argumentą, reikia pripažinti, kad ryšys gal ir taptų labiau tiesioginis, tačiau vargu ar jis būtų teigiamas ir malonus. Bet koks naujas ES mokestis tik padidintų mokesčių naštą ir euroskepticizmą. LLRI pateiktuose pasiūlymuose dėl ES biudžeto reformos rašyta, kad ES biudžeto pajamų surinkimas turėtų vadovautis šiais principais: šalių įnašai užtikrina demokratiją, proporcingumas priartina teisingumą ir neutralumą, paprastumas ir skaidrumas didina atskaitingumą, o maža administravimo našta didina efektyvumą.

Remiantis šiais principais prieita išvados, kad PVM šaltinis turėtų būti panaikintas, o biudžetas turėtų remtis tik įmokomis nuo šalių BNP. Tradicinių šaltinių – muitų – vaidmuo turėtų būti sumažintas, judant link gilesnio prekybos liberalizavimo. Nagrinėjamu klausimu svarbiausia išvada yra ta, kad bet koks naujas ES mokestis neturėtų būti įvedamas – nei finansinių sandorių, nei aplinkos, nei bankų, nei dar koks nors. Mokesčių našta Europos Sąjungoje jau yra sunkiai pakeliama, tad apie naujus mokesčius net neturėtų būti diskutuojama.

Rodyk draugams

Emilis Ruželė: Valstybės įmonių pokštai

Valstybės kontrolė atliko valstybės įmonių valdymo efektyvumo auditą. Ataskaitoje pateikiami duomenys apie valstybės įmonių suteiktas beprocentes paskolas priverčia nusišypsoti kreiva šypsena.

clip_image002

Per tris metus iš viso suteikta paskolų už pusantro milijono litų. Paskolos buvo suteikiamos be jokių palūkanų ir be jokio įkeitimo. 2009 metų birželio 1 dieną buvo sugrąžinta tik 289,8 tūkst. litų. Valstybės kontrolė gan aiškiai konstatuoja, jog tokių paskolų suteikimas prieštarauja valstybės įmonės veiklos tikslams. Sunku nesutikti su tokiomis išvadomis, tokios paskolos išdavimas tikrai netenkina viešojo intereso ir tikrai nedidina įmonės pelningumo. Tiesiog privatūs asmenys turėjo galimybę pasiskolinti itin palankiomis ir rinkos neatspindinčiomis sąlygomis, ir tai yra tikrų tikriausias privatus jų interesas. Vieni susiremontavo būstą, kiti išvyko į egzotišką kelionę, o treti galbūt pasidėjo tuos pinigus į banką ir gavo už juos pastovias palūkanas. Taigi, nors nominaliai jie atiduos tą pačią sumą, kurią pasiskolino, realiai, infliacinėje aplinkoje prabėgus keliems metams, tai bus gerokai mažiau.

Ataskaitoje netgi išskiriamas atvejis kai VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2008 metais teko skolintis 1 mln. litų su 12,59% metine palūkanų norma, nes nebeužteko pinigų darbuotojų atlyginimams, nors ši įmonė buvo viena aktyviausių suteikiant beprocentes paskolas savo darbuotojams. Labai smagu, bet tai dar ne viskas. Tie patys „Klaipėdos regiono keliai“ turi poilsio namus Palangoje, kurių vertė valstybės kontrolės skaičiavimais yra apie 5,1 mln. litų. Šalia poilsio namų esantis pirties pastatas renovuojamas, projektuotojui pagal sutartį numatyta sumokėti 78 tūkst. Lt. Šis atvejis jau panašėja į juodąjį humorą.

Turbūt net nereikia sakyti, jog privačiame sektoriuje tokie pokštai yra sunkiai įsivaizduojami, o jeigu ir vyksta, tikrai nėra sėkmingos vadybos pavyzdžiai, o ir priekaištų niekas neturi, nes su asmeniniais pinigais visi gali elgtis kaip tik nori.

Susidomėjusiems rekomenduoju pavartyti visą ataskaitą, ten rasite daugiau linksmų staigmenų ir įdomybių. Tik galėtų visa tai būti grožinė literatūra, o ne faktai iš mūsų valstybės gyvenimo…

Rodyk draugams