BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva. Acton - tęsinys

Viena iš įdomiausių paskaitų šiandien buvo paskaita apie verslumą islamo pasaulyje. Skirtingai nuo daugelio kitų pasaulio religijų, islamo įkūrėjas buvo verslininkas – klestintis pirklys iš Mekos Muhamadas. Iš užrašytų tradicijų apie pranašą Muhamadą (hadiz) galima spręsti, kad pranašas buvo teigiamai nusiteikęs laisvos rinkos atžvilgiu. Vieną kartą jis buvo paprašytas nustatyti kainas turguje, nes kai kurie pirkliai savo prekes pardavinėjo „per brangiai“. Pranašas atsisakė nustatinėti kainas, nes „tik Alachas [Dievas] valdo kainas“. Taip pat yra daug pranašo teigiamų pasakymų apie prekybą ir pelno uždirbimą.

Islamo atvirumas verslui ir verslumui buvo viena iš didingos viduramžių musulmoniškos civilizacijos priežasčių. Islamo pasaulis buvo prekybos kelių „širdyje“, o musulmonų pirkliai buvo vieni iš bankininkystės pradininkų: vietoje to, kad iš vieno krašto į kitą gabentų sunkų auksą, musulmonų pirkliai pradėjo naudotis popieriniais čekiais (vadintais „sakk“, vėliau anglų kalba tai buvo pavadinta čekiu).

Viena iš Šaria (musulmoniškoje teisės tradicijoje) įtvirtintų apsaugų yra nuosavybės apsauga, o tai reiškia, kad musulmonai turėjo teisę į nuosavybės apsaugą anksčiau už kai kurias kitas šalis. Šaria veikė kaip limitas šalių valdovų įtakai, pavyzdžiui, Mogul imperijos valdovas norėjo padidinti mokesčius vienai iš gyventojų grupių (indams), tačiau negalėjo to padaryti, nes tai buvo prieš Šarią.

Apskritai liberalesnės minties mokyklos klestėjo tuose regionuose, kur buvo daugiausia prekybos. Vienas iš žymiausių laisvarinkiškų musulmonų mąstytojų buvo Ibn Khaldun, kuris prieštaravo valstybės įsitraukimui į gamybą, teigė, kad mokesčiai ir tarifai varžo prekybą ir gamybą. Taip pat jis teigė, kad dideli mokesčiai šalį gali paversti skurdžia (labai tinkama įžvalga šiandienos Lietuvai!).

Tad kas atsitiko su tokia pažangia civilizacija, kodėl ji retai pateikiama kaip pavyzdys? Pasikeitus prekybos keliams, nebeliko tos dinamikos, kuri buvo pastebima tokiuose miestuose kaip Bagdadas. Šaria teisės tradicija nebuvo reformuota, tad ji tapo tarsi užšaldyta. Tačiau tai nereiškia, kad laisvarinkiškos reformos negali būti vykdomos musulmoniškuose kraštuose. Iš Turkijos kilęs lektorius pateikė Turkijos pavyzdį, kur 1980-aisiais buvo įgyvendintos tokios reformos. Kartu su tuo iškilo iš verslininkiška klasė žmonių, kurie neskiria viso savo pelno prabangai, bet skiria jį naujoms investicijoms arba labdarai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad musulmoniškame pasaulyje galima rasti tiek socialistinių, tiek liberalių pažiūrų. Nors Korane kalbama apie paramą stokojantiems asmenims, tai toli gražu dar nereiškia, kad šią paramą turi teikti valstybė. Iniciatyvos ir sprendimų rinkoje suteikimas individams ir privačiam sektoriui, o ne valdžiai yra viena pagrindinių musulmoniškos liberalios tradicijos minčių.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Valdžios sprendimai ir verslo rizika

Viena labai dažnai pačių politikų ignoruojama politinių sprendimų pasekmė yra besikeičiančios verslo veiklos sąlygos bei iš to atsirandanti verslo veiklos rizika. Tai aktualu daugeliui valdžios sprendimų, tačiau įstatymų aiškinamuosiuose raštuose prie neigiamų pasekmių paminėtos verslo rizikos nerasime beveik niekada. Kyla klausimas, ar taip yra todėl, jog iš valdžios sprendimų kylanti verslo rizika valdantiesiems yra nesuprantama, ar todėl, jog ji ignoruojama?

Besidomint viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės tema Vyriausybės nutarimo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės III dalyje (apie pagrindines projektų rizikos rūšis) radau išskirtas šias pagrindines rizikos rūšis: statybos rizika, tinkamumo rizika, paklausos rizika, makroekonominė rizika, pajamų rizika, nenugalimos jėgos rizika, ginčų sprendimo rizika, turto perdavimo rizika. Tai rizikos daugiausia kylančios iš pačio projekto vykdytojo veiklos ar rinkos pasikeitimų.

Savo nuostabai radau ir aiškiai išdėstytas kitokio pobūdžio rizikas, kylančias ne iš rinkos, o valdžios sprendimų, teisinės, reguliavimo aplinkos pasikeitimų:

  • Politinė rizika rizika, kuriai priskirtini įvykiai, susiję su politinės aplinkos pasikeitimais, darantys įtaką partnerystės projekto įgyvendinimui;
  • Teisinės aplinkos rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, susiję su teisės aktų pasikeitimu, licencijų ir patentų galiojimu, sutarčių nevykdymu, teismo procesais;
  • Kainų reguliavimo rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, darantys įtaką paslaugų tarifų nustatymo tvarkos pasikeitimams, dėl kurių keičiasi partnerystės projekto įgyvendinimo sąnaudos, nustatytos partnerystės sutarties šalių teisės ir pareigos;
  • Aplinkos apsaugos rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, atsirandantys dėl aplinkos apsaugos ar gamtos išteklių naudojimo reikalavimų nesilaikymo arba žalos aplinkai, padarytos įgyvendinant partnerystės projektą.

Tai rodo, jog šio pobūdžio iš valdžios sprendimų kylanti verslo rizika identifikuojama ir suprantama ne tik pačio verslo, tačiau ir valdžios pareigūnų. Tik kodėl į ją rimtai žiūrima ir jos įdėmiai vertinamos tik tuomet, kai dėl jų nukentėti gali ir pats valstybinis sektorius?

Rodyk draugams