Aptarinėjant stojimus į universitetus, kokią profesiją rinktis ir kodėl dalis studentų išvažiuoja mokytis į užsienį, negalima pamiršti ir tų jaunuolių, kurie niekur neįstojo arba po mokyklos ar universiteto baigimo nusprendė dirbti, tačiau darbo dar nerado. Nuo rugsėjo 30 d. šie jaunuoliai nebebus valstybės lėšomis draudžiami privalomajam sveikatos draudimui, jei neužsiregistruos Darbo biržoje, todėl pagal dabar galiojančią tvarką privalės patys mokėti 72 Lt/mėn. PSD įmokas.

Privalomos įmokos gali tapti tikru akmeniu po kaklu ir taip sunkioje padėtyje esantiems jaunuoliams, bandantiems susirasti darbą. Priminsiu, kad jaunimo nedarbas Lietuvoje šių metų antrą ketvirtį pasiekė 37,1 proc. Negana to, kad nerandi darbo, tau iškart pradeda suktis mokesčių skaitiklis. Valdžia siūlo ir legalų būdą išvengti mokesčių mokėjimo – užsiregistruoti Darbo biržoje. Kaip teigiama Darbo biržos publikacijoje “Lietuvos darbo rinka 2010/07”, “Birželio pabaigoje prasidėjęs universitetus, kolegijas bei profesines mokyklas baigusių jaunuolių antplūdis į darbo biržą tęsėsi ir liepą. Per mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 7,7 tūkst. absolventų.” Tai yra keturis su puse karto daugiau nei tą patį laikotarpį 2008 m. ir 33 proc. daugiau nei pernai. Tokiu būdu jaunuolio CV laiko tarpą tarp mokyklos ar universiteto baigimo ir pirmo darbo valstybė užpildo ne itin patraukliu įrašu “Oficialiai registruotas bedarbis”.

LLRI yra pasiūlęs, kad iš draustos į nedraustą kategoriją pereinantys žmonės turėtų patys pasirinkti, ar jiems reikalingas sveikatos draudimas. Savo apsisprendimą jie deklaruotų per vieną mėnesį po perėjimo iš vienos kategorijos į kitą. Šiuo atveju studijas baigęs žmogus pats spręstų, ar jam reikalingas sveikatos draudimas, vietoje prievolės mokėti po 72 Lt/mėn net ir neturint jokių pajamų. Savanoriškų elementų įvedimas į sveikatos draudimo sistemą panaikintų tragikomiškas situacijas, kuomet vos baigęs mokytis ar studijuoti esi verčiamas skubėti į darbo biržą.

Rodyk draugams