BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žilvinas Šilėnas: Prekių kainų skelbimas internete - valstybės vykdoma reklama?

Kaip rašo DELFI ir kiti šaltiniai, nuspręsta internete skelbti pagrindinių maisto produktų kainas. Informacijoje atsispindės, kokios kainos yra konkrečiame prekybos tinkle ir kaip jos pasikeitė. Taip esą bus kovojama su maisto kainų augimu.

Nors ši iniciatyva nėra tokia bloga kaip kitos (pvz., kainų, antkainių reguliavimas), tačiau, kaip ir kitos, jos tėra bandymas parodyti, kad „kažkas yra daroma”. Politikų, bandydami užsidirbti politinių dividendų piktinantis maisto kainoms atsisuko į juos pačius. Sunervinus visuomenę, dabar reikės parodyti, kad kažkas yra daroma, nors visi supranta, kad nieko iš esmės čia nepadarysi.

Ši iniciatyva ir truputį nerimta. Prekybos centrai ir taip „viešina” savo parduodamus produktus. Šis procesas vadinamas reklama. Jos pilna visur: televizijoje, pašto dėžutėse, stenduose.

Informacijos apie konkrečias kainas konkrečiose parduotuvėse rinkimas ir viešinimas įdomus ir kitu požiūriu. Žiūrint iš konkurencijos priežiūros pusės, verslo subjektų keitimasis informacija apie konkrečių prekių kainas gali būti vienas iš veiksnių, konstatuojant, buvo tarp rinkos dalyvių neteisėtas susitarimas, ar ne. (Aišku, šis kriterijus, kalbant apie plataus vartojimo prekes yra gana absurdiškas, nes kainos nėra jokia paslaptis - užtenka apsilankyti parduotuvėje). Pradėjus viešinti konkrečių prekių konkrečiuose prekybos centrų tankuose kainas, tariamas „keitimasis informacija” taps ne tik lengvesnis, bet tą darbą atliks valstybinės institucijos!

Rodyk draugams

Giedrius Kadziauskas: Neskelbiami antkainių viešinimo tikslai ir priemonės netikslingumas

Seime užregistruotas S.Stomos Kainų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma ant prekių etikečių skelbti antkainius. Seimo narys siūlo tokią formuluotę: „Įmonės, prekiaujančios maisto produktais, prekybinį antkainį, taikomą būtiniausiems maisto produktams, viešai skelbia etiketėse prekybos salėse“. Kai bando atskleisti antkainius politikai daro tylias prielaidas: kad antkainiai turėtų būti vienodi, kad jie turi priklausyti nuo kaštų ir kad didelis antkainis sufleruoja apie didelį pelną. Pateikiame savo argumentus, kodėl toks augančių kainų sumažinimo būdas yra nesąžiningas, neveiksmingas ir netikslingas.

· Antkainių viešinimas faktiškai įpareigotų prekybininkus skelbti ir prekių įsigijimo kainas. Nes iš antkainio ir galutinės prekės kainos kiekvienas galėtų paskaičiuoti prekės pirkimo kainą. Prekės pirkimo kaina yra dviejų šalių – pirkėjo ir pardavėjo – susitarimo objektas. Paprastai komercinėje praktikoje tai yra konfidenciali informacija, kuri gali būti svarbi konkurentams, todėl neviešinama. Tokios informacijos atskleidimas užkirstų kelią normaliems šiandieniniams verslo santykiams.

· Antkainiu vadinamas skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos. Šis skirtumas „apmoka“ visas su prekės pateikimu prekybai susijusias išlaidas – transportavimą, sandėliavimą, prekybos salės išlaikymą, darbuotojų atlyginimus, apsaugą ir daug kitų išlaidas. Antkainis nepagrįstai pateikiamas, kaip prekybos įmonės pelnas už kiekvieną parduotą prekę.

· Jeigu vartotojai nesupras, kokį vaidmenį vaidina skirtingi antkainiai ir pirks, tas prekes, kurių antkainis mažiausias, galiausiai nulems ir tų pačių produktų brangimą, todėl, kad skirtingi antkainiai padeda subsidijuoti atskiras prekes ir vienas prekes pardavinėti brangiai, tam, kad kitoms, dėl kurių yra didesnė konkurencija būtų galima taikyti mažesnes kainas.

· Antkainių viešinimas t.y. jo atspausdinimas ant etiketės, pareikalautų papildomų administravimo sąnaudų, kurios galėtų dar labiau didinti prekių kainas.

· Įvairių prekių skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos nėra ir neturi būti vienodas. Įvairioms prekėms gali reikėtų skirtingų sąnaudų jų pateikimui vartotojui. Tačiau antkainių viešinimo iniciatyva nori vartotojui neakivaizdžiai teigti, kad antkainiai turi būti vienodi.

· Pirkimo ir pardavimo kainos skirtumas atskiroms prekėms visai nebūtinai atsiranda dėl skirtingų patirtų sąnaudų, bet dėl to, jog galutinę kainą prekybininkas nustato atsižvelgdamas į vartotojų norą ir galimybes pirkti ir konkuruojančias prekes. Vienoms prekėms antkainiai gali siekti tūkstančius procentų, bet jų nuperkama labai mažai, o kitoms gali siekti vos kelis procentus.

· Įmonės pelnas priklauso ne nuo konkrečios prekės antkainio ar sąnaudų ir pardavimo skirtumo. Pelnas yra uždirbamas (arba ne), apibendrinus visų metų rezultatus, ir jo dydį lemia bendras veiklos ūkiškumas, galimos netektys, realizacijos sėkmė, naujų parduotuvių pasiteisinimas, technologinių investicijų tikslingumas. Netgi dideli atrodantys produktų antkainiai negarantuoja įmonei pelno.

· Daliai vartotojų, o taip pat kai kuriems valdžios žmonėms, atrodo, kad antkainis yra grynas prekybininko pelnas. Tuo naudojasi kai kurie politikai siekdami kurstyti aistras ir pavydą. Todėl esant tokioms sąlygoms neatsakinga siūlyti šią priemonę ir leisti nepagrįstam nepakantumui ir pavydui vešėti.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Biudžeto paklodė - dar ne krepšiuose

Vakar žiniose labai pralinksmino vaizdelis, kuriame vyrai krovė Rusijos Federacijos 2011-2013 m. biudžeto projektą į sportinius krepšius ir vežė juos į parlamentą. Reportažą pažiūrėti galite čia. Nors biudžete numatyta pradėti vykdyti naujas biudžeto programas, taip pat numatytas ir lėšų taupymas - federalinių valstybės tarnautojų skaičius bus sumažintas 20 proc.. Planuojama biudžeto deficitą sumažinti 4 proc.

Tačiau šiame įraše – ne apie Rusijos biudžetą, o apie tai, kad likus 15 d. iki dienos, kuomet Lietuvos Respublikos biudžeto įstatymo projektas turi būti pateiktas Seimui, projektas iki šiol nėra viešas. Reikėtų pagirti dabartinę valdžia už tai, kad daugumoje atvejų ministerijų parengti įstatymų projektai būna viešinami, tačiau tokioje skaidrėjančioje aplinkoje biudžeto projektas iškrenta iš bendro konteksto. Kaip taisyklė, Vyriausybė jį patvirtina likus kelioms dienoms iki datos, kada projektas turi būti pateiktas Seimui (apie tai rašiau ir pernai). O juk 2011 m. biudžeto projektas buvo pradėtas rengti dar balandžio mėn. Kodėl jis iki šiol nėra viešas? Visuomenei žinoti, kokioms programoms ir kokiomis apimtimis bus išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, kiek politikai planuoja skolintis (valstybės, o ne savo vardu..), kiek lėšų pareikalaus valstybės skolos aptarnavimas.

Norėtųsi tikėti, kad biudžetas dar nėra paviešinamas todėl, kad suplanuotos biudžeto išlaidos yra kruopščiau peržiūrimos iki paskutinės minutės, nustatant nebūtinas išlaidas, siekiant sumažinti biudžeto deficitą. Tačiau labiau įtikinama versija, kad paklodės tampymas Vyriausybės lygmenyje vyksta iki paskutinės minutės, tuomet ši paklodė įdedama į sportinį krepšį ir nukeliauja dar vienai tampymo rungčiai į Seimą.

Rodyk draugams