BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Emilis Ruželė: Daugiabutyje leidžiama tik „būti”

Ar esate ką nors ūkiško nuveikę namie? Kvailas klausimas. Be abejo, kad esate ir baldus rinkę, lemputę keitę, prie kompiuterio dienos darbus užbaiginėję ir daugybę kitokių ūkinių veiklų užsiiminėję. Blogai, nes patalpų paskirtis tai juk ne tokia. Kaip jūs taip ne pagal patalpų paskirtį elgiatės. Juk jūsų daugiabutis gyvenamosios paskirties, o jūs taip neatsakingai elgiatės ir jame ūkine veikla užsiimate. Daugiabutyje galima tik „būti”, „gyventi” taip, kad niekam nepasirodytų, jog kažką veikiate.

Kalbu apie nuo šių metų pradžios įsigaliojusį Sveikatos ministro įsakymą neišduoti higienos paso, jeigu nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka veiklos, kuriai toks pasas reikalingas. Kitaip tariant, kadangi daugiabučiai yra gyvenamosios paskirties, juose, nepakeitus patalpų paskirties, nebegalės veikti nei kirpyklos, nei batų taisyklos, nei skalbyklos nei sporto klubai ar kitų panašių paslaugų teikėjai. (Nebent seniau išduotas higienos pasas dar galioja)

Biurokratai postringauja, jog verslas turėjo laiko pasiruošti pokyčiams, apie naujus reikalavimus buvo pranešta iš anksto. Gal ir buvo, bet nuo to, jog apie kvailystę buvo pranešta iš anksto, ji netampa protingesnė. Norint patenkinti naują reikalavimą reikia prasibrauti pro didžiules biurokratines džiungles, gaišti brangų laiką ir patuštinti kišenes keliais, o turbūt netgi keliolika tūkstančių litų. Puikus būdas „nužudyti” kokią mažą kirpyklėlę ar odontologijos kabinetą, savarankiškai duonai užsidirbantį verslininką.

Blogiausia, kad visos šios problemos yra sukurtos tik dėl visiškai biurokratinio sprendimo, kuris neatsižvelgia į realybę ir joje gyvenančius žmones. Juk ir anksčiau norint gauti higienos pasą reikėjo atitikti ūkinei veiklai keliamus reikalavimus, o patalpų paskirtis yra tik formalumas. Tai puikus pavyzdys, kai valdžios atstovams konkretus pakeitimas yra tik eilutė dokumentuose, o veikla užsiimantiems žmonėms - milžiniškas veiklos apsunkinimas.

Juokaujant galima būtų spėti, jog norėdami būti nuoseklūs ir užtikrinti, jog patalpos visur ir visada atitiktų veiklą valdžios atstovai pradės reikalauti internete registruoti kiekvieną savo judesį ir tuo pačiu keisti patalpų paskirtį. Gamini šeimai pusryčius - užregistruoji savo virtuvę kaip maitinimo paslaugoms skirtą patalpą, miegamajame mini treniruoklį - užregistruoji patalpą kaip sporto klubą…kad tik sienos neįsižeistų dėl savo paskirties…

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Kodėl apskritai reikia nemokamo persikėlimo keltu?

Lietuvos rytas spausdina, o Delfi, IQ ir kiti perspausdina žinutę apie tai, kad norima drausminti žmones, kurie piktnaudžiauja lengvatų sistema, keliantis keltais iš Klaipėdos.

„Smiltynės perkėlos” keltai per Kuršių marias neatlygintinai plukdo Neringos ir Klaipėdos savivaldybėse registruotų fizinių bei juridinių asmenų transportą. Mokesčių lengvatomis gali naudotis ir automobilių savininkai, su kuriais šie asmenys yra sudarę panaudos sutartis.

Lengvatos esmę gerai aprašo pati įmonė
„[pagal Vyriausybės nutarimą -nuoroda] AB „Smiltynės perkėla” privalo vykdyti neatlygintiną perkėlimą keltais įstaigoms, organizacijoms, registruotoms Neringoje bei Smiltynėje, inspekcijoms, Neringos bei Smiltynės gyventojams bei jų transporto priemonėms ir kt. numatytiems šiame nutarime. Kompensacijos dydis nustatomas pagal faktinį perkeltų per ataskaitinį laikotarpį keleivių ir transporto priemonių skaičių ir faktiškai jiems perkelti patirtas sąnaudas.”

Susisiekimo ministerijos iniciatyva - gera. Bet kodėl nežengti dar toliau ir apskritai nebekompensuoti už persikėlimą?

Viešo kapitalo subjektai už paslaugą galėtų mokėti kaip už bet kokią kitą paslaugą. Tai, jog AB „Smiltynės perkėla” priklauso valstybei neturi jokios reikšmės. AB „Lesto” irgi beveik priklauso valstybei, bet biudžetinės ar viešo kapitalo įstaigos už elektros energiją moka pilną kainą. Savivaldybės įstaigos, miestuose, kur šilumos tiekimo įmonės priklauso savivaldybėms, už šilumą moka pilną kainą ir t.t. Jei dėl mokėjimo už persikėlimą padidės tokių įstaigų finansavimo poreikis - tereikia atitinkamai pakoreguoti įstaigų biudžetus.

Su privačiais subjektais - dar paprasčiau. Persikėlimas keltu yra paslauga. Tiesa sakant, net nelabai įsivaizduoju, kaip ir kodėl ši lengvata atsirado ir buvo pateisinta. Unikali situacija, kad gali prisireikti dažnai naudotis kelto paslaugomis? Bet juk dėl to, kad pvz., Vilniuje į darbą tenka važiuoti didesnį atstumą, nei kituose miestuose, vilniečiams už kurą nekompensuojama.

Jau matau pora potencialių kontraargumentų.

Pirmas - AB „Smiltynės perkėla” yra monopolija. Nesiginčiju, bet monopolija tiek įstatymiškai, tiek faktiškai yra būtent dėl tos priežasties, kad gali paslaugas teikti „nemokamai”, už kurias po to įmonei yra apmokama iš valstybės lėšų (vien 2011 metais iš LAKD gauta apie 5,2 mln. Litų). Ši subsidija ir palaiko monopoliją.

Antra, nebemokant kompensacijų išaugtų verslo kaštai. Nesiginčiju, bet tai yra dalis geografinių sąlygų (kaip ir minėtas pavyzdys apie ilgesnius atstumus Vilniuje). Kituose mietuose veikiančios įmonės neturi kitų geografinių sąlygų nulemtų privalumų, kaip uostamiestyje veikiančios įmonės. Kitaip tariant, visuose miestuose sąlygos yra skirtingos, bet mes net nemanome, kad jas reikia bandyti „suvienodinti” subsidijomis ar mokesčiais.

Argumentų ir kontraargumentų galima sugalvoti ir daugiau. Bet esminis momentas yra šis - kuo paslaugų kaina labiau atitinka rinkos kaina, ir kuo apmokėjimas už paslaugą yra labiau tiesioginis (t.y. kas naudojasi paslauga, tas ir moka) tuo paslaugos yra teikiamos efektyviau.

Rodyk draugams