Pavasarį su didelėmis emocijomis viešojoje erdvėje analizuotas Darbo kodekso pakeitimų paketas Seimo svarstymo tada taip ir nesulaukė. Tai atidėta šiai rudens sesijai. Tarp Seimo darbų programos prioritetų numatytas darbo santykių lankstumo didinimas teikia vilties, kad nesustosime pusiaukelėje, įgyvendinsime būtinus pakeitimus ir darbo santykių reguliavimas žengs koja kojon su praktine rinkos situacija.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2012 metų birželio viduryje atliko Lietuvos gyventojų tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad kai kurios Darbo kodekso nuostatos neatitinka dirbančiųjų poreikių. Apklausa parodė, kad beveik pusė dirbančių asmenų yra pažeidę 8 val. darbo dienos reikalavimą. 38 proc. respondentų nurodė, kad išeina anksčiau, ar ateina į darbą vėliau, o kitą dieną atidirba laiko skirtumą. Taip pat 15 proc. apklaustųjų atsakė, kad nors patiems tokių situacijų nepasitaiko, pastebi kolegas taip darant. Be to, net 74 proc. respondentų pažymėjo, jog jiems svarbu dirbti lanksčiu darbo laiku. Tačiau tokia lanksti, moderni ir visiems naudinga priemonė Lietuvoje vis dar draudžiama. Jei dėl darbe vyraujančio pasitikėjimo ir žmogiškumo atmosferos vadovas, pavyzdžiui, leidžia išeiti valanda anksčiau, o kitą dieną už tai atidirbti - oficialiai jis pažeidžia įstatymą ir gali būti nubaustas.

Vidutinio darbo laiko apskaitos įvedimas yra vienas iš siūlymų Vyriausybės Darbo kodekso modernizavimo pakete šioje rudens sesijoje. Jame taip pat siūloma atsisakyti bereikalingo „popierizmo”: darbo sutarčių registravimo žurnalų, atsiskaitymo lapelių. Net ir tokie smulkūs pakeitimai padės ir paskatins verslą lengviau prisiimti riziką ir samdyti darbuotoją bei kurti naujas darbo vietas.

Savo ruožtu, Pasaulio Bankas, Europos Komisija ir patys investuotojai nurodo, kad Lietuvos darbo santykių reguliavimas yra griežtas, darbo valandų apribojimas yra didžiulė našta, o su darbo užmokesčiu nesusiję darbo kaštai yra aukščiausi regione.

Tačiau darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas - ne tik Lietuvos galvos skausmas. Rugsėjo 6-7 d. Briuselyje vykusioje darbo politikos konferencijoje “programinės” šalys (Portugalijos, Airijos ir Graikijos atstovai) bei kiti darbo santykių specialistai pristatė darbo santykių reformų paketus, identifikavo sunkumus bei reikalingas tolesnes priemones darbo rinkai suaktyvinti ir darbo vietoms kurti. Iš skirtingų derinamų priemonių ryškėja tendencija, kad vienintelis būdas išlaikyti darbo vietas ir paskatinti kurti naujas - leisti įmonėms kvėpuoti. Per didelės centrinio reguliavimo naštos užkrovimas ir vienašališkas reikalavimas tik darbdaviui atsakyti už socialinę darbo santykių pusę - nėra ta kryptis, kuria einant pavyktų išsikapstyti iš esamos situacijos ar pasiekti geresnės.

Vyriausybės pateiktas Darbo kodekso pakeitimų paketas buvo laiku ir vietoje, atitinkantis pasaulinių ekspertų rekomendacijas. Seimas patvirtindamas šios rudens sesijos prioritetu darbo santykių modernizavimą, rodo ypatingą brandą. Tik ar užteks drąsos politikams paskutinę minutę nemesti tikro kelio, dėl „rinkiminio” takelio?

Rodyk draugams