Pirmadienį Vyriausybė nutarė perkelti poilsio dieną įmonėse, įstaigose ir organizacijose, finansuojamose iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, iš 2009 m. vasario 21 d., šeštadienio, į 2009 m. sausio 2 d., penktadienį. Tą patį rekomenduoja padaryti ir privačioms įstaigoms. Paprastai dauguma privatininkų koreguojasi savo darbo dieną pagal viešųjų įstaigų darbo/nedarbo grafiką. Užuot nedirbę vasario mėnesio šeštadienį, nedirbsime pirmą sausio penktadienį.


 


Nors Vyriausybė jau anksčiau kilnodavo nedarbo dienas į artimiausią pirmadienį ar penktadienį, šis triukas vis dar neatsiskleisdavo visu savo grožiu. Šįsyk perkėlė nedarbo dieną iš tolimesnės ateities – iš vasario pabaigos. Kyla klausimas, kodėl reikia sustoti? Kas sustabdo nedarbo dienų perkėlimą iš kitų metų?


 


Kodėl neperkelti nedarbo dienos iš 2011 metų lapkričio 10 dienos, šeštadienio, į kurį nors artimą pirmadienį, antradienį ar trečiadienį? Gal imkime ir perkelkime visus 2015 metų spalio šeštadienius į 2009 metų vasario 17-20 dienas ir turėsime visą savaitę atostogų?


 


Jeigu jau pradėtas jaukti darbo režimas perkeliant dienas iš skirtingų mėnesių, tai ir iš kitų metų perkelti nebūtų problema. Perkėlimas iš tolimos ateities reiškia galiausiai pasiskolinimą iš ateities ir nedarbo dienos dovaną šiandien.


 


Toks skolinimasis iš ateities nėra naujiena. Skolinamės nenudirbdami darbų ir perkeldami kitai dienai. Skolinamės pinigus, tam, kad šiandien įsigytume butą ar vartojimo prekių. Tačiau skolinamės savo sąskaita, žinodami, kad skola nenuplauks, o ją teks gražinti.


 


Valstybės biudžeto deficitas ir išlaidavimas neturint pakankamai pajamų toms išlaidoms yra skolinimasis iš ateities, tačiau grąžinimas perkeliamas mokesčių mokėtojams šiandienos ar ateities. Valdžia skolinasi ir dalina dovanas ne savo sąskaita, ir nedarbo dienų skelbimas kompensuojant sutampančias švenčių ir savaitgalių dienas, yra tuščia dovana. Kaip ir už valstybės skolas, už atkeltas nedarbo dienas reikės atidirbti, ar tai būtų kitų metų ar 2010 vasaris.


 


Kuo toliau skola nukeliama, tuo didesnė nemokamumo iliuzija. Šiandien piniginė valstybės skola siekia apie 15 milijardų litų, jeigu valstybė imtų aktyviai skolintis iš ateities ir nedarbo dienas – po metų galėtume prirašyti ir tai, jog skolingi sau esame ir kokį 15 darbo dienų. 


 

Rodyk draugams