Valdžios vyrams džiaugiantis ir plojant katučių dėl Barclays atėjimo į Lietuvą, manau nesumeluosiu sakydama, kad daugeliui mokesčių mokėtojų pasipiktinimą kelia neatskleista paramos Barclays suma. Kiek gi kainavo šis suviliojimas? To neatskleidžia nei pati kompanija, nei Ūkio ministras D. Kreivys, teigiąs, kad dotacijos dydis yra konfidencialus, t.y. jo atskleisti neleidžia sutartis. Kaip sakė ministras, “Mes deramės su visa eile partnerių. Viešas paskelbimas galėtų daryti įtaką”.

Atsikalbinėjimas, kad sutarties turinys yra konfidencialus labai jau primena dažnus valdininkų atsikalbinėjimus, kodėl negalima atskleisti viešųjų pirkimo sutarčių detalių, konkrečių sumų. Ar korektiškai skamba šitoks atsikalbinėjimas iš Ūkio ministro lūpų, kai jo vadovaujama ministerija šiuo metu vykdo viešųjų pirkimų reformą, deklaruoja didinanti viešųjų pirkimų skaidrumą? Juk pagal esmę, tai ir yra viešasis pirkimas – valdžia už neįvardintą sumą nusipirko 250 darbo vietų ir kažkiek investicijų. O gal bijoma atskleisti dotacijos dydį, nes geriau jau visuomenės pasipiktinimas dėl konkrečių sumų nežinojimo, negu tikras pyktis sužinojus tą sumą?

Tokie atsikalbinėjimai primena situaciją, kai vaikas ką nors išneša iš namų ir parduoda, o tėvams klausiant, kam tą daiktą pardavė ir kur gauti pinigai, vaikas užsispyręs vis mykia “Niasakysiū”…

Juk susiderėdamas dėl paramos privačiam investuotojui, ministras skyrė ne savo, ne ministerijos, ne valdžios pinigus, o mokesčių mokėtojų pinigus. Ūkio ministras  privalo pasakyti, koks dotacijos dydis, nes išleisti yra mūsų visų pinigai. Verslo tarpusavio sutartys gali būti konfidencialios, tačiau valdžios su verslu sutartyse jokio konfidencialumo būti neturėtų, nes iš esmės tai yra verslo sutartys su visais mokesčių mokėtojais. Tuomet verslas turėtų svarstyti – viešos sutartys ir mokesčių mokėtojų pinigai, arba konfidencialios sutartys ir jokių pinigų :)

Bet geriausia, kad tokio pasirinkimo iš viso net nebūtų, t.y. kad mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų siūlomi verslui. Čia aš priėjau prie antro Ūkio ministro argumento, kodėl sutartys turėtų būti konfidencialios – esą jie derasi ir su kitais “partneriais”, o sutarties atskleidimas turėtų įtakos tokių derybų eigai. Palaukit palaukit, negana dar buvo išleisti neįvardintos sumos vienai kompanijai, tai norit dar padovanoti iš mokesčių mokėtojų prievarta atimtų pinigų dar ir kitoms kompanijoms? Apie kokias derybas dar gali būti kalba, kai mokesčius ir toliau ruošiamasi didinti, pasmerkiant šalies verslą agoniškai mirčiai? Verslo sąlygos visoms įmonės turi būti tokios, kad netektų papirkinėti įmonių, kad čia ateitų. Nes pritraukus kelias užsienio kompanijas užsmaugtų tūkstančių lietuviškų įmonių sąskaita, gyvenimas bus labai vienišas ir nesmagus.

Patiko (0)

Rodyk draugams