Lietuvoje plačiai diskutuojama galimybė priimti fizinių asmenų bankroto įstatymą. Institutas yra pateikęs ekspertizę šio įstatymo projektui, aiškindamas galimas neigiamas jo pasekmes.

Apie fizinių asmenų bankrotą diskutuojama ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje. Jonathan Wyse savo komentare “Bankroto įstatymų problema” teigia, jog JAV egzistuojantys bankroto įstatymai sukėlė nekilnojamo turto kainų griūtį.

Mechanizmas itin paprastas: krintant būsto kainai šeima gali pasirinkti, ar toliau mokėti paskolą už būstą, kuri dažnai yra didesnė nei kritusi būsto rinkos vertė, ar bankrutuoti ir palikus būstą bankui - išsikelti. Galimybę bankrutuoti užtikrinta bankroto įstatymas, pagal kurį, bankas už negrąžintą paskolą gali išsireikalauti būstą ir kai kurį kitą turtą, tačiau ne šeimos ateities pajamas.

Taip, anot autoriaus, įsisuko uždaras ratas – krintančios būsto kainos ir didėjantis atotrūkis tarp paskolos ir būsto rinkos vertės vertė šeimas rinktis bankrotą ir palikti būstą bankams, o didėjanti palikto būsto pasiūla dar labiau smukdė jo kainas. Šis uždaras ratas ir buvo viena iš būsto rinkos nuosmukio priežasčių.

Viso šio proceso priežastis – galimybė šeimai bankrutuoti ir nusikratyti pasiimtos skolos. Autorius ginčijasi, jog jei paliktas būstas nepadengtų paskolos, bankas galėtų pretenduoti į šeimos būsimų pajamų dalį, šeimoms nebeliktų paskatos palikti būstą ir tokio masto nekilnojamo turto rinkos griūtis nebūtų įvykusi.

Visuomet egzistuoja ne tik matomos ir teigiamos, tačiau ir nematomas bei dažniausiai neigiamos įvairių įstatymų, reguliavimų ir taisyklių pasekmės. Fizinių asmenų bankroto įstatymas – ne išimtis. Pagrindinis neigiamas jos aspektas – galimybė juo piktnaudžiauti paskirstant savo įsipareigojimų nuostolius kitiems.

Patiko (0)

Rodyk draugams