Seimo komitetai svarsto Darbo kodekso pataisas, pagal kurias, tada, kai Trišalė taryba nesusitaria dėl minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio ir nepateikia siūlymo Vyriausybei, MMA negalėtų būti mažesnė kaip 50 proc. praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Šios pataisos yra ydingos, jog lemtų MMA didėjimą, didintų nedarbą. Vien dėl to, jog padidinama MMA, įmonės nepradeda dirbti produktyviau ar gauti naujų užsakymų, o su jais – daugiau lėšų darbo užmokesčiui. Augančias išlaidas darbo apmokėjimui įmonės kompensuos mažindamos kitų darbuotų užmokestį, atleisdamos dalį darbuotojų ar atsisakydamos investicijų. Darbo visuomet pirmieji netenka tie, kurių kvalifikacija ir produktyvumas neatitinka keliamo MMA lygio. Be to, nei vienoje iš ES šalių MMA nesiekia 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

image

Tačiau noriu panagrinėti kitą labai svarbią šio pasiūlymo ydą. MMA susiejimas su vidutinio darbo užmokesčiu užprogramuoja automatinį, reguliarų MMA didėjimą.

Statistikos departamento skaičiuojamas vidutinis darbo užmokesčio dydis priklauso nuo šalyje mokamų atlyginimų, tame tarpe ir MMA. Padidinus MMA pagal praeitų metų vidutinį atlyginimą, automatiškai statistiškai padidėja šių metų vidutinis šalies darbo užmokestis.

Taip yra todėl, jog ta dalis darbo jėgos, kuri anksčiau oficialiai gaudavo senąją MMA, arba algą, kurios dydis yra nuo senosios iki naujosios MMA, yra nebeįtraukiama į oficialiąją statistiką (samdyti legaliai už mažesnį atlyginimą nei naujoji MMA samdyti juk nebegalima).

Daliai jų mokama alga bus pakelta iki naujojo MMA lygio. Tačiau ne visiems. Daliai darbuotojų mokėti padidintą MMA įmonės neturės lėšų. Todėl jie praras darbą, pradės dirbti nelegaliai. O oficialioji statistika nefiksuoja nelegalių darbo vietų ir šešėlinio užmokesčio. Tad vokelyje gaunamas mažesnis atlygis nei MMA į statistikos duomenis nepatenka, ir vidutinis darbo užmokestis didėja. Todėl MMA augimas, galimai padidindamas šešėlį, sukelia tik statistinį vidutinio darbo užmokesčio augimo efektą, neatspindintį realiai gaunamų žmonių pajamų.

Dėl šio efekto gaunamas užburtas ratas: didinamas MMA lemtų VDU didėjimą, o VDU didėjimas didintų ir MMA.

image

Koks būtų šio efekto dydis?

Pirmųjų dviejų 2011 m. ketvirčių vidutinis darbo užmokestis (bruto) Lietuvoje siekė 2090 Lt., taigi jei 2012 m. MMA būtų nustatyta pagal siūlomą taisyklę (pusė VDU), ji būtų apie 1045 Lt. Padarius prielaidą, jog 50 proc. žmonių, kurie anksčiau gavo nuo 800 iki 1045 Lt. (kurių pagal Statistikos departamento duomenis yra apie 23 proc.) būtų pasamdyti už 1045 Lt., o kiti prarastų darbą, VDU 2012 m. padidėtų iki 2279 Lt. Būtina atkreipti dėmesį, jog tai tik statistinis efektas, jis neapima kitų VDU didėjimą lemiančių veiksnių, tokių kaip infliacija, ekonomikos augimas ir kt.

Taigi 2013 m. nustatoma MMA (pagal 2012 m. VDU) vien dėl šio statistinio efekto padidėtų iki 1139 Lt. Atlikus analogiškus skaičiavimus, VDU 2013 m. dėl statistinio efekto padidėtų iki 2393 Lt., o MMA 2014 m. – iki 1197 Lt.

image

Išvada – MMA nustatymas pagal VDU užprogramuoja automatišką MMA kėlimą, nepriklausomai nuo ekonominės padėties, įmonių galimybių didinti mokamą darbo užmokestį, našumo didėjimo. Todėl MMA ir VDU siejimas yra pavojingas, įsukantis MMA ir nedarbo didėjimo spiralę.

Patiko (5)

Rodyk draugams