Lrytas.lt spausdina gerą straipsnį apie tai, kad neapgalvoti sprendimai turi realią žalą. Kitaip tariant, neapgalvoti sprendimai veda prie to, kad ne olandai investuoja Lietuvoje, o lietuviai - Olandijoje. Ir nereikia šalies prekinio ženklo konkurso, ar drąsios šalies strategijos. Pakanka su verslininkais elgtis kaip su žmonėmis ir jau galima raškyti vaisius. Lygiai taip pat, jei visi politikai politinę karjerą darosi iš neapykantos verslui demonstravimo, verslininkai šią “subtilią” užuominą taip pat supras.

Straipsnyje aprašomas „reguliacinis stabilumas” arba tiesiog, garantija (ar didelė tikimybė), kad valdžia nesugalvos kokio siurprizo, yra svarbus dalykas, ir tai seniai daug kas sako. Jei šiandien priimsi blogą įstatymą, o rytoj (ar po pusmečio) tą įstatymą atšauksi, tai dar nereikš, kad grįžta prie pradinės situacijos. Investuotojų akivaizdoje šalis taps mažiau prognozuojama, labiau rizikinga, o taigi ir mažiau patraukli. Taigi daugiausiai dėmesio Lryto straipsniui turėti teikti sprendimų priėmėjai ir iniciatyvų sumanytojai, t.y. politikai, kurie pilni visokiausių iniciatyvų, kaip reguliuoti šalies ekonomiką, o kartais net pasako, „Na, jei įstatymas veiks blogai - pakeisime. Kokios problemos?”

Reguliacinis stabilumas yra dar viena svari priežastis, kodėl nereikia „laikinai” pakelinėti pridėtinės vertės mokesčio, ar prieš kiekvienus rinkimus traukti į viešumą progresinių mokesčių įdėjos. Tai neprideda nei stabilumo, nei rimtumo. Aišku, yra politikų, kurie į rimtumą ar stabilumą net nepretenduoja ir gali užregistruoti bet kokį įstatymą (kad ir pvz., grąžinti Lietuvą į planinės ekonomikos laikus - idėja reguliuoti maisto kainas). Bet kuomet nestabiliai pradeda elgtis politikai, kurie save laiko rimtais ir solidžiais - negerai (galima prisiminti konservatorių mintis apie tai, kad progresiniai mokesčiai yra gerai).

Tiesa, nereikėtų perlenkti lazdos, ir „reguliacinį stabilumą” traktuoti kaip iš vis nieko nedarymą. Nieko nedarymą apibūdina kitas žodis - stagnacija. Jei politikai sugalvoja tikrai gerų ir gyvenimą palengvinančių įdėjų (pvz,. kad ir siūlymas mažiau reguliuoti daugiau uždirbančių darbuotojų santykius su darbdaviu), tikrai nereikia baimintis, kad apie šalį bus manoma kaip apie nestabilią. Nebent, aišku, po metų geras sprendimas būtų atšauktas; bet tada jau turėtume ne tik reguliacinio stabilumo, bet ir gero sprendimo atšaukimo problemą.

Patiko (2)

Rodyk draugams