Delfi
publikuoja straipsnį skambia antrašte, kad klimato kaita Lietuvai pridarė
šimtus milijonų nuostolių.

 Pusė straipsnio skirta ES pozicijai klimato kaitos klausimu
advokatuoti, ketvirtadalis – nupasakoti pesimistines prognozes apie tai, koks
oras bus 2050-aisiais. Galiausiai ketvirtadalyje straipsnio įvardijama ir
klimato kaitos sukelta „žala“. Straipsnyje pateikiama, kad 2005-2006 metų šalta
žiema, liūtis ir sausra yra klimato kaitos padarinys. Ivertinta ir jos žala –
virš 700 mln. litų.

Pradėkime nuo to, kad sieti 2005-2006 metų įvykius su
klimato kaita, tiksliau „dėl žmogaus veiklos sukelto šiltnamio efekto “ nėra
jokio pagrindo. Tiek istorijoje, tiek tautosakoje (realybės atspindyje) pilna
pavyzdžių, kad būna „gerų“ metų ir „blogų“ metų. „Sausros“ terminas čia labiau
tinka reikalaujant, kad mokesčių mokėtojai padengtų nesėkmingo verslo
nuostolius, o ne gamtos reiškiniui apibūdinti. Šiais laikais, noras gauti
išmokas ir kompensacijas skatina skelbti „katastrofas“ ar „nepaprastąsias
padėtis“ (čia dar reikėtų pridurti, kad ir pats „sausros“ faktas yra subjektyvus,
nes skelbiamas atsakingų institucijų).

Galiausiai, pati retorika: žiema šalta – kaltas žmogaus
sukeltas šiltnamio efektas, žiema šilta - kaltas žmogaus sukeltas šiltnamio
efektas, vasara šalta, vasara karšta – kaltininkas tas pats. Matyt pamirštama,
kad orai visuomet nukrypsta nuo vidutinės temperatūros, o ir pats klimatas
nuolat yra kinantis.

Įdomi dalis apie biokurą. Anot straipsnio biokuro išmetamą
CO2 sugeria augalai, o štai iškasamo kuro šiltnamio dujų nesugeria niekas.
Tikiu, kad šis minties supainiojimas yra blogo redagavimo rezultatas. Nes tiek
augalų išmetamas CO2, tiek, biokuro deginimo, tiek anglies deginimo CO2, tiek
žmogaus kvėpavimo CO2 yra naudojamas fotosintezės procesui. Tačiau net ir
geriausios biokuro panaudojimo praktikos veikia lokalizuotai ir mažomis
apimtimis. O kai kurių biokuro rūšių (pvz., biodegalų) poveikis CO2 emisijų mažinimui
yra minimalus vien jau dėl to, kad jo sukūrimui reikia daug energijos, ir trąšų,
kurių gamyba taip pat yra imli energijai.

Galiausiai, reikėtų prisiminti seną lietuvišką „šiluma kaulų
nelaužo“ patarlę. Mūsų platumose šaltis yra didesnis žudikas ir ligų sukėlėjas nei
karštis, tad vertinant klimato kaitos poveikį reikėtų skaičiuoti ne tik galimus
neigiamus, bet ir teigiamus pasikeitimus – nuo galimų mažesnių išlaidų optimaliai
temperatūrai kambariuose palaikyti iki gatvių priežiūros.

Rodyk draugams