Kolega Giedrius Kadziauskas, teigdamas, kad „panaikinti nesąmonei - reikia studijos“ buvo per daug mandagus. Savo prikurtų nesąmonių valdžia nenaikina net tada, kuomet realybėje mato nesąmoningas nesąmonės pasekmes. Dar daugiau, nesąmonių nenaikina net ir tada, kai patys tų nesąmonių nesugeba paaiškinti.

Kalbu apie „Verslo žinių“ aprašytą situaciją, (vz.lt – kol kas nepilnas straipsnis). Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas priimtas jau beveik 10 metų, tačiau kol jo vykdyti nesiėmė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), tol jis realiai neveikė ir didelių problemų nekėlė. Tačiau įstatymą pradėjus vykdyti, pasirodė ir visas jo gražumas. Pasirodo, už žemės ūkio produkciją įstatyme numatytu terminu reikia atsiskaityti net ir su užsienio tiekėjais. Net jei tiekėjai ir patys sutinka su ilgesniu atsiskaitymo terminu. (priešingu atveju – reikia mokėti palūkanas).

Paprašius išaiškinti tokį sprendimą valdžia tesugebėjo pasakyti, kad teisės aktų aiškinimas – ne jų darbas. Nuostabu. Nesąmones leisti ir versti verslą pagal jas gyventi – valdžios darbas. Nesąmones bent jau paaiškinti – jau nebe (žemiau - ŽŪM atsakymas, “Verslo žiniose” dar ir panašus Finansų ministerijos atsakymas)

Šis atvejis su atsiskaitymo terminais iliustruoja ir kitą problemą. Panašūs įstatymai buvo ir yra stumiami pasitelkus prekybos centrų baubą, t.y. problema tai – kad prekybos centrai laiku neatsiskaitinėja su tiekėjais. Spėju, kad net nemaža dalis objektyvių stebėtojų apie šiuos įstatymus galvoja maždaug taip „Gal ir negeras įstatymas, bet su tais prekybos centrais reikia kažką daryti“.

Grįžkime į realybę ir truputį palikime prekybos centrus. Problemos dėl įstatyme numatytų atsiskaitymo terminų kyla ir tiems žemės ūkio produktų rinkos dalyviams, kuriems šis įstatymas neva turėjo padėti. „Verslo žinių“ aprašytame atvejyje – perdirbėjams. Kitaip tariant bandant įgelti prekybos centrams, tyčia ar netyčia, nukentėjo ir visi kiti rinkos dalyviai.

Taikant tikrai skaidrias ir nediskriminacines teisines priemones logiškai neturėtų būti galima išskirti vieno rinkos dalyvio (t.y. prekybos centrų) ir jam taikyti specialius apribojimus; taigi apribojimų pasekmes jaučia visi grandinės žaidėjai. Taigi užsiimti nesąmonės tobulinimu - bergždžias darbas. Minėto įstatymo nereikėjo nei prieš 10 metų, nei dabar.

Patiko (2)

Rodyk draugams